- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio siūlomos butų kainos nukrito visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose, labiausiai - Vilniuje. Tokia išvada pateikiama, išanalizavus apie 117 tūkst. didžiausiame nekilnojamojo turto portale aruodas.lt publikuotų skelbimų apie parduodamus butus.
Vilniaus mieste 2007-ųjų gruodį butų kainos siekė vidutiniškai 8,4 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Tokios jos laikėsi iki šių metų vidurio, o liepos mėnesį pradėjo pamažu kristi. Pastebėta, kad kritimas dar nesiliovė, kainos po truputį krenta ir šiuo metu. Dabar sostinėje butai parduodami vidutiniškai už 7,4 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Per metus siūlomi įkainiai sumažėjo apytiksliai 1 tūkstančiu litų už kvadratinį metrą. Tai didžiausias pokytis, palyginus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos kainų statistikos duomenis.
Kauno mieste praėjusių metų gruodį butai buvo parduodami vidutiniškai už 5,1 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Stabilios kainos buvo šiek tiek ilgiau nei Vilniuje - iki rugpjūčio mėnesio. Tuo metu siūlomi įkainiai ėmė mažėti: didesnis kritimas užfiksuotas rugpjūčio - spalio mėnesiais, o nuo lapkričio siūlomi įkainiai mažėja ne taip smarkiai. Šiuo metu butai Kaune parduodami vidutiniškai už 4,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Per vienerius metus kainos nukrito apytiksliai 500 litų už kvadratinį metrą.
Klaipėdoje 2007 metų gruodį siūlomi butų įkainiai siekė vidutiniškai 6,8 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Šių metų pradžioje įkainiai iš pradžių buvo stabilūs, o paskui šiek tiek kilo - pasiekė apytiksliai 7,5 tūkst. litų už kvadratinį metrą ribą. Nuo gegužės vidurio užfiksuotas kainų kritimas, kuris tęsiasi iki šiol. Dabar uostamiestyje butai parduodami vidutiniškai už 6,4 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Siūlomi butų įkainiai per metus nukrito 400 litų už kvadratinį metrą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...