- Mantas Tomkūnas, "Sekundė"
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš savaitę Panevėžio metalo supirktuvėse virte viręs gyvenimas, kai smulkūs metalo surinkėjai laukė ilgose eilėse, šią savaitę nurimo. Ramybės priežastis – gerokai kritusios metalo supirkimo kainos.
Supirkėjai, už juodojo metalo laužo toną mokėję 800 litų, sumą gerokai sumažino. Dabar tona kainuoja apie 500 litų. Už kilogramą vario mokama 14,5 lito, o už tokį kiekį žalvario – apie 9 litus.
Apie kritusias metalo kainas smulkieji metalo surinkėjai turi susidarę savo nuomonę.
Metalo supirktuvės atidarymo Pušaloto gatvėje laukę panevėžiečiai buvo įsitikinę, kad kainų svyravimą lemia į Klaipėdą atplaukiantis laivas. Į jį pakraunamas Lietuvoje surinktas metalas vėliau išplukdomas perdirbėjams, o pirkėjai tarpusavyje susitaria didinti arba mažinti kainas.
„Tokios kainos buvo todėl, kad į Klaipėdą atplaukė laivas ir jį reikėjo pakrauti metalo laužo. Lietuvoje kainos priklauso ne nuo pasaulio rinkų, o nuo to, kada atplaukia metalo laužą surenkantis laivas. Metalo supirkėjai tada sukelia kainas. Laivą reikia skubiai pakrauti, nes laukti jis negali“, – savo samprotavimais dalijosi metalą atvežęs parduoti panevėžietis Vytautas.
Prie supirktuvės sutikti žmonės tikino, kad surinkti metalą ir jį parduoti nėra jų pagrindinis užsiėmimas, esą šį darbą labiau pamėgę romai.
„Buvo namie du akumuliatoriai, o vietos nėra, todėl atvežiau. Metalo laužą surenka čigonai. Tai – jų verslas. Jie važiuoja per kaimus ir perka. Senukams moka centus, o vėliau perparduoda“, – pasakojo panevėžietis.
Vyrai tikino, kad jiems labiausiai apsimoka rinkti ir parduoti juodąjį metalą.
Rinka persipildė
Metalo laužo supirktuvių atstovams smulkiųjų pardavėjų postringavimai, kad metalo vertė priklauso nuo į Lietuvą atplaukiančio laivo, kelia šypseną.
Pasaulinius metalų kainų svyravimus jie lygina su akcijų ar valiutų vertės svyravimais. Tendencijos labai priklauso nuo pasaulio ekonomikos.
„Vienas laivas atplaukia į Klaipėdą ir visa Lietuva į jį krauna? Ne, taip nėra. Tai tas pats procesas, kai krenta euro ar dolerio kursas – viskas priklauso nuo biržų ir visi į tai reaguoja. Nuo praėjusios vasaros akumuliatoriai dvigubai pabrango. Mokėjome 80 centų už kilogramą, o dabar – beveik du litus, bet pastaruoju metu akumuliatoriai pradėjo pigti. Prieš tai kilo visų metalų – juodųjų ir spalvotųjų – vertė“, – situaciją paaiškino akumuliatorius dėl juose esančio švino perkančios bendrovės „Žalvaris“ vadybininkas Modestas Liaudanskas.
Pakilus metalo kainoms gyventojai ir įmonės jį pradėjo masiškai vežti į supirktuves. Tačiau pasisekė ne visiems. Metalo supirktuvės buvo greitai perpildytos, ir kainos ėmė kristi.
„Prie vartų susidarydavo keliasdešimties automobilių eilės. Taip buvo visose supirkimo aikštelėse. Nepasisekė tiems, kurie per vėlai reagavo į kainų šuolį“, – prisiminė bendrovės „Meta Mega“ direktorius Algimantas Mateliūnas.
Tiekimo gatvėje esančios supirktuvės vadovas tikino, kad kol neaišku, ar metalo kainos dar kris, nes dabar už metalo laužo toną mokama kur kas mažiau nei prieš savaitę.
„Rinka užpildyta, ir mes nežinome, kiek mokėti už metalą. Kol kas toną įvertiname 500 litų“, – teigė A.Mateliūnas.
Bendrovės vadovas sakė laukiantis naujos sutarties su stambiausiais Lietuvoje metalo supirkėjais, didžioji jų dalis įsikūrusi Klaipėdoje. Būtent iš šio miesto supirktas metalas pasiekia vartotoją. Dažniausiai tai būna užsienyje veikiančios metalo liejyklos.
„Kiekvieną mėnesį sudarome naują sutartį su stambiaisiais metalo pirkėjais. Senoji pasibaigė, jau beveik vidurdienis, o naujo pasiūlymo dar nesulaukėme“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
Pagrindiniai klientai
Pirkėjai tvirtina, kad iki 500 litų kritusios metalo laužo kainos nėra tragedija, nes prieš metus už toną buvo mokama iki 100 litų. Tada metalo laužas labai staigiai nuvertėjo.
„2008-aisiais mokėdavome iki tūkstančio litų už toną, o žmonėms buvo naudingiau įrenginius parduoti ne kaip daiktą, o kaip metalo laužą. Tačiau po pakilimo kainos buvo nukritusios iki 100 litų už toną“, – sakė A.Mateliūnas.
Įmonės vadovas pasakojo, kad kainoms mažėjant rinkoje tvyrojo nežinia, o sutartys su metalo pirkėjais būdavo sudaromos labai trumpam laikui.
„Kontraktai buvo pasirašomi tik savaitei, metalas pirmadienį turėdavo būti paruoštas ir nuvežtas į Klaipėdą. Būdavo neaišku, ar kitą savaitę kaina išliks ta pati“, – prisiminė A.Mateliūnas.
Tačiau pirmadienį 500 litų už toną mokėjo ne visos supirktuvės. Į kai kurias juodojo metalo toną atvežusieji gaudavo daugiau nei 600 litų.
„Pirma diena, kai nėra eilių. Daugiausia metalo atveža įmonės, pavieniai žmonės. Jie atgabena po pusę tonos ar po toną. Ūkininkai – vieni iš pagrindinių mūsų klientų.
Mokame 670 litų už toną, bet atskaičiuojamas 15 procentų gyventojų pajamų mokestis, jį žmonės atsiima vėliau, kai deklaruoja pajamas. Kiti metalo pirkėjai savo klientams moka 50 litų mažiau“, – pasakojo latviško kapitalo įmonės „Tolmetas“ aikštelės vadovo pavaduotojas Dainus Misiūnas.
Pagrindiniai metalo supirktuvių klientai – nereikalingą metalo laužą priduodančios įmonės, nemažai apsilanko ir metalo rinkėjų, neretai atvažiuoja ūkininkų, norinčių atsikratyti sena technika ir padargais. Smulkiųjų klientų gerokai padaugėja, kai supirkimo kainos šokteli.
„Kai mokame daugiau, atsiranda tokių, kurie važinėja po kaimus ir perka metalą, vėliau jį atveža mums“, – pažymėjo A.Mateliūnas.
Proga išmesti šlamštą
Besižvalgant po pagrindines miesto metalo laužo supirkimo aikšteles Tiekimo gatvėje teko įsitikinti, kad dalis jų metalo nebepriima, nes turi užtektinai, arba nesulaukė užsakymų.
Pirmadienį „Tolmeto“ metalo laužo supirkimo aikštelėje virė darbas – į ją panevėžiečiai vis dar gausiai vežė metalo laužą. Atvykusieji pasakojo, kad nereikalingu laužu atsikratė nusprendę pavasarį apsikuopti.
„Turėjau seną krosnį, ją pakeičiau į naują. Net nežinau, kokia metalo supirkimo kaina, bet girdėjau, kad čia brangiausiai moka. Kitur šimtu litų mažiau duoda, o pensininkui daug ką reiškia ir dešimt litų“, – teigė Piniavos gyventoja Laima Kalinaitienė.
„Surinkom kieme besimėtantį metalą, apsitvarkėm namus. Metalų kainų augimo specialiai nelaukėme, atėjo pavasaris, nusprendėm, kad reikia apsivalyti. Net nežinau, kiek metalo laužas kainuoja“, – prisipažino panevėžietis Algis Janeliūnas.
„Meta Mega“ direktorius A.Mateliūnas nesiryžo prognozuoti, kokios metalo kainos įsivyraus netolimoje ateityje, esą daug kas priklausys nuo pasaulio ekonomikos.
„Dabar rinka užpildyta, yra nemažai neišvežto ir neparduoto metalo, o kainas reguliuoja didžiosios liejyklos. Nemažai metalo prikrauta Klaipėdos uosto terminaluose. Bandysime ieškoti kontraktų, bet prie mažų kainų žmonės ir įmonės sunkiai prisitaiko, geriau, kad suma būtų stabili. O kai kainos pradeda šokinėti, atsiranda nežinomybė, žmonės mano, kad vėl bus mokama daugiau, ir laukia“, – kalbėjo bendrovės vadovas.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenų
Seimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonė
Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietoje1
Seimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą2
Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?2
Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7
Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikės
Europos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3
Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1
Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurų
Skatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...