- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mėsos ir pieno produktus į Rusiją eksportuojančios Lietuvos įmonės jau gali lengviau atsikvėpti. Eksporto rinkoje kilusius sunkumus padės įveikti Šiaurės Vakarų Rusijos mėsos perdirbėjų asociacija, rašo "Lietuvos rytas".
"Mums būtinas partneris Rusijoje. Patirtis rodo, kad bet kuri įmonė, eksportuojanti maisto produktus į šią rinką, kilus bėdoms pati neįstengia patekti į Rusijos valdžios kabinetus.
Tai - tvarka, kuri užsieniečiams galioja visose Rusijos valdžios institucijose. Juk net oficialaus atsakymo į paklausimą iš jų tenka laukti maždaug mėnesį", - sakė Eksporto vystymo asociacijos direktorius Vilius Martusevičius.
Pavyzdžiui, eksportuojančioms įmonėms bemaž nepasiekiama Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnyba. O jos taikomi eksporto reikalavimai yra ypač griežti.
"Atsiradus kliūčių lietuviškų gaminių eksportas Rusijoje būdavo ilgam, kartais - ir pusmečiui apribotas", - sakė Krekenavos agrofirmos generalinis direktorius Linas Grikšas.
Bendradarbiavimo memorandumą Lietuvos Eksporto vystymo asociacija ir Šiaurės Vakarų Rusijos mėsos perdirbėjų asociacija pasirašė pernai gruodį. Kovo pradžioje asociacijos surengė susitikimą - į Vilnių buvo atvykę Rusijos Mėsos perdirbėjų asociacijos vykdomasis direktorius Dmitrijus Pozdniakovas ir Sankt Peterburgo, Leningrado srities veterinarijos ir fitosanitarijos priežiūros tarnybos vadovas Olegas Gromovas.
Anot O.Gromovo, Rusijos mėsos perdirbėjų ir Eksporto vystymo asociacijų bendradarbiavimas ypač naudingas eksporto plėtrai. Asociacijoms dirbant išvien eksportui kils mažiau trukdžių, atsiras daugiau Rusijos tarnybų supratingumo, todėl ir iškilusias problemas bus galima išspręsti daug greičiau.
Problemas susitikime kartu taip pat aptarė Krekenavos agrofirmos, "Agrovet", "Pieno žvaigždžių", "Žemaitijos pieno", "Marijampolės pieno konservų", "Univitos" ir kitų Lietuvos mėsos bei pieno perdirbimo įmonių atstovai.
Maždaug 80 proc. viso Rusijos mėsos ir pieno importo keliauja per Šiaurės Vakarų regioną - Sankt Peterburgą ir Leningrado sritį.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos pramonė sausį–kovą augo 0,1 proc.
Pramonės produkcijos vertė Lietuvoje sausį-kovą siekė 8,7 mlrd. eurų (to meto kainomis) ir, palyginti su 2023 metų tuo pat laiku, augo 0,1 proc. (palyginamosiomis kainomis). ...
-
Patarėjas: prezidentas – už progresyvumą didinant mokesčius gynybai6
Prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas sako, kad šalies vadovas pasisako už progresyvumą didinant mokesčius šalyje gynybos finansavimo reikmėms. ...
-
Šilumininkas pasakė, kokia temperatūra turi būti patalpose: kitaip pažeidžiamos žmogaus teisės6
Dėl atšalusių orų Vilniui ir didelei daliai kitų šalies savivaldybių atnaujinus arba tęsiant šildymo sezoną, Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius sako, kad patalpų šildymas ne...
-
G. Nausėda su „Invegos“ vadovu aptars priemones gynybos pramonei, Ukrainos atstatymui
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį susitiks su Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) vadovu Dainiumi Vilčinsku. ...
-
Seimas svarstys naują paramos jaunoms šeimoms būstui įsigyti tvarką
Seimas svarstys, ar jaunoms šeimoms ir toliau leisti su valstybės parama įsigyti būstą aplink Vilniaus, Kauno, Klaipėdos didmiesčius esančiose savivaldybėse nustatant kai kuriuos barjerus. ...
-
Seime – paskutinis balsavimas dėl „Rheinmetall“ gamyklai palankių pataisų
Seime vyks galutinis balsavimas dėl Investicijų įstatymo pataisų, sudarančių palankesnes sąlygas dideliems Vakarų gamintojams, įskaitant ir Vokietijos karinės pramonės milžinę „Rheinmetall“, greičiau Lietuvoje statyti gamyklas. ...
-
G. Skaistė: į svarstomą steigti gynybos fondą būtų galima aukoti ir savanoriškai12
Vyriausybei planuojant steigti specialų fondą dėl tvaresnio gynybos finansavimo, pagrindines jo pajamas sudarytų papildoma dalis nuo mokesčių, tačiau kartu būtų galimos ir savanoriškos gyventojų ar verslo aukos, sako finansų ministrė Gintar...
-
Eurostatas: Lietuvos valdžios skolos santykis su BVP – tarp mažiausių ES1
Lietuvos valdžios skola pernai siekė 27,6 mlrd. eurų ir sudarė 38,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo mažesnis nei Europos Sąjungos (ES) vidurkis. ...
-
Eiles pasienyje su Baltarusija didina uždaryti punktai, patikra, stačiatikių Velykos3
Balandį pasienyje su Baltarusija vėl išaugusias vilkikų eiles lemia kovo pradžioje iki dviejų sumažintas pasienio punktų skaičius, sugriežtinta į Rusiją ir Baltarusiją gabenamų prekių patikra, taip pat sezoniškumas, papildomi leidim...
-
Alkoholio prekybos taisyklėse šalinami akis badantys trūkumai8
Seimo Ekonomikos komitetas pritarė alkoholio prekybos mugėse, parodose ir renginiuose taisyklių atlaisvinimui. Taip siekiama ištaisyti konkurenciją iškreipiančius trūkumus. ...