Mėsinių galvijų augintojai sulauks paramos

Mėsinių galvijų augintojų laukia gera žinia – praeitą savaitę Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) pasiekė žinia, jog Europos Komisija neprieštarauja jos parengtai mėsinės galvijininkystės plėtros programai.

Mėsinių galvijų augintojai šįmet turi pranašumą ir siekdami ES paramos savo valdų modernizavimui. ŽŪM tvirtindama Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ biudžetą prioritetą atidavė šiai gyvulininkystės šakai.

Net 65 proc. priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrajai veiklos sričiai įgyvendinti skiriamo metinio biudžeto – daugiau nei 84,5 mln. litų paramos buvo skirta gyvulininkystės sektoriui. Iš jų didžiausia dalis – per 42,2 mln. litų, skirta mėsinei galvijininkystei remti.

„Lietuva turi palankias sąlygas mėsinei gyvulininkystei: žolė auga pati, ji neiššąla, kaip žiemkenčiai, taigi daugiau ūkininkų galėtų imtis mėsinių galvijų auginimo“, – sakė ŽŪM
Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

Mėsinių galvijų dabar per metus užauginama apie 90–100 tūkst. vienetų. Šis kiekis netenkina vidaus rinkos. Mėsinė galvijininkystė ūkininkams neduoda tokios greitos, kaip augalininkystė, naudos. Jos reikia laukti keletą metų. Mėsinių galvijų augintojai skundžiasi, jog parama, kokią jie gavo iki šiol, nepakankama.

Šiais metais startavo ir ŽŪM parengta bei pernai žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus patvirtinta nauja mėsinės galvijininkystės plėtros programa.

Augina simentalius

Netoli Giedraičių (Molėtų r.) įsikūrę Rolandas ir Danutė Marcinkevičiai pasirinko mėsinių galvijų auginimą. Jų žemė, nors ūkininkai dirba 150 ha, netinkama ne tik kviečiams, bet ir rugiams – visa Molėtų rajono žemė yra ūkininkauti mažiau palankioje vietovėje.

Fermoje dirba ne tik tėvai, bet ir du jų jau suaugę sūnūs Simas bei Paulius. Ir net marti iš Kauno – Monika.

Marcinkevičiai – ne vietiniai. Į Radžūnus jie atsikėlė iš Vilniaus. Miestiečiams teko išmokti ne tik karves melžti, bet ir kergti gyvulius. Kai karvės imdavo veršiuotis, Rolando ir Danutės naktys virsdavo bemiegėmis. „Visko buvo: pirmais metais turėjome ir nuostolių“,– neslepia ūkininkai.

Dabar šeima laiko 200 galvijų, 100 jų – karvės žindenės.

Marcinkevičių galvijai – geltmargi. Raumeningas jų kūnas šviesiai geltonos spalvos, beragės galvos, kojos, papilvės ir uodegų galiukai – balti. Tai – simentaliai.

Ši Šveicarijoje, Zimentalio slėnyje, išvesta galvijų veislė auginama mėsai.

Ar šeima išgyvena iš mėsinių galvijų? „Tenka“,– negalėjo džiaugtis mėsinių galvijų augintojai.

Simentaliai, palyginus su kitomis mėsinių galvijų veislėmis, užauga greitai, tačiau jei ūkininkai būtų juos auginę vien tik mėsai, nebūtų išsilaikę. Simentalius Marcinkevičiai parduoda veislei. Daugiausia jų išveža į Italiją.

Parengė naują programą

Ne tik Lietuvoje bet daugelyje Europos šalių jaučiamas galvijų trūkumas. Pernai ES šalyse galvijų sumažėjo vidutiniškai 1,7 proc., o Italijoje – net 9,5 proc. Mėsinės gyvulininkystė smūgį šalys patyrė ne tik dėl ekonomikos krizės, bet ir dėl pašarų kainų augimo bei nepakankamo šios šakos rėmimo iš ES fondų.

Kol kas mūsų ūkininkai gauna paramą už auginamus mėsinius galvijus, tačiau ši 2012 metais ji baigsis.

Pagal mėsinės galvijininkystės plėtros programą mėsinių galvijų augintojams numatytos tiesioginės išmokos už mėsinį galviją, išlaikytą ne mažiau kaip 12 mėnesių. Išmokos bus diferencijuojamos pagal ūkio dydį – kuo mažesnis ūkis, tuo išmoka turėtų būti didesnė. Taip norima paskatinti pradedančiuosius verstis mėsine galvijininkyste.

Įgyvendinant žemės ūkio ministro patvirtintą Programą numatyta tam tikromis išmokomis remti ir veislininkystės darbus (galvijų įvertinimą, ar po įvertinimo įrašymą į kilmės knygą), mėsinių veislių bulių įvertinimą pagal palikuonių penėjimosi ir mėsines savybes, genominę mėsinių galvijų selekciją pagal raumeningumo ir mėsos kokybės genetinius žymenis.

Gavo EK pritarimą

Programa finansuojama iš Europos žemės ūkio garantijų fondo Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, ir valstybės biudžeto. Todėl Lietuvos ŽŪM Mėsinės galvijininkystės plėtros programos projektą derino su Europos Komisija.

„Galima sakyti, jog EK pritarimą jau gavome“,– praeitą savaitę paskelbė gerą žinią ŽŪM Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis.

EK nepakeitė ŽŪM parengtos mėsinių galvijų plėtros programos nuostatų ir jos pasiūlytos paramos schemos.

Pagal ją bendra paramos suma už mėsinius galvijus sudarys 29,5 mln. Lt (arba 2,5 proc. nuo bendro metams tiesioginėms išmokoms skirto finansinio biudžeto), o 2012 ir 2013 m. kasmet po 41,3 mln. Lt ( po 3,5 proc. tiesioginėms išmokoms skirto biudžeto ).

Mėsinių galvijų plėtros programa numatoma finansuoti perskirsčius tiesioginėms išmokoms skirtus pinigus. Finansuoti problemines žemės ūkio šakas, perskirstant 3,5 proc. tiesioginių išmokų, leidžia ES reglamentas.

Priklausys nuo žemdirbių

Programa, pasak R.Krasuckio, turėtų startuoti jau šį mėnesį. „Mėsinių galvijų augintojai šįmet jau turėtų gauti išmokas“,– sakė jis.

Tačiau prieš tai, pasak jo, reikės susitarti su žemdirbių savivalda, nes lėšos šiai programai taikyti turėtų būti surinktos, sumažinus išmokas už žemės ūkio naudmenas.

„Dirvonuojantys laukai, nenaudojamos pievos turėtų rūpėti ne tik ministerijai, bet ir visiems žemdirbiams“,– R.Krasuckis tikisi gauti ir jų pritarimą.

Tikimasi, kad programa paskatins mažiau palankių ūkininkauti vietovių bei laikinai nenaudojamų pievų ir ganyklų panaudojimo galimybes, stambės grynaveislių mėsinių galvijų bandos, o rinkoje daugės kokybiškos mėsos ir jos produktų.

Parama ūkiams modernizuoti

Gyvulininkyste besiverčiantys ūkininkai remiami pagal dvi Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ veiklos sritis. Pirmąja – „Nitratų direktyvos reikalavimų ir naujų privalomų Bendrijos standartų įgyvendinimas“ – remiama naujų mėšlidžių ir srutų kaupiklį statyba, esamų rekonstrukcija. Taip pat – kompensuojamas srutų ir mėšlo tvarkymo technikos ir įrenginių įsigijimas. Šia veiklos sritimi siekiama sumažinti aplinkos taršą nitratais.

Antroji priemonės veiklos sritis – „Žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) paslaugų žemės ūkiui teikimas“ – remia ūkio veiklos technikos ir transporto priemonių įsigijimą, ūkinių pastatų ir statinių rekonstrukciją ir statybą, vietinio vandentiekio ir kanalizacijos, artezinių gręžinių, laistymo įrenginių tvarkymą ar naujų įrengimą.

Ši KPP priemonė – viena populiariausių tarp šalies žemdirbių. Paraiškos pagal ją baigtos rinkti balandžio mėnesio pabaigoje. Nors priemonės metinis biudžetas (155 mln. litų) ženkliai lenkiamas prašomos paramos sumos (pareiškėjai prašo net per 646 mln. litų) ir yra didelė konkurencija dėl finansavimo tarp šiuo metu vertinamų paraiškų, ne visi pareiškėjai turi nerimauti dėl paramos lėšų skyrimo.

Tarp pirmosios veiklos srities projektų konkurencijos nėra – paprašyta mažiau paramos negu numatytasis metinis veiklos srities biudžetas. Nekonkuruoja tarpusavyje ir paraiškos priemonės antrosios veiklos srities mėsinės galvijininkystės subsektoriuje.


Šiame straipsnyje: KPF naujienos

NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių