Merų nuomonės dėl renovavimo įstatymo - skirtingos

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas teigia, kad nors priimtame daugiabučių renovacijos įstatyme deklaruojamos geros idėjos, tačiau jis yra taisytinas, o savivaldybėms suteikta per mažai galių. Tuo tarpu Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas teigia, kad įstatymas yra geras ir turėtų paspartinti renovaciją sostinėje.

„Tendencijos ir norai keistis yra, tačiau instrumentų tam, ypatingai suteikiant savivaldybėms pakankamai galios, tikrai nepakanka. Iš esmės įstatymas naujas, tačiau palikimas einantis iš dabar esančios tvarkos persveria įstatymo galimybes ir būsimą naudą“, - antradienį po Vyriausybės ir savivaldybių atstovų susitikimo žurnalistams sakė V.Grubliauskas.

Pasak jo, vis dar reikia priimti poįstatyminius aktus, kad renovacija pajudėtų.

„Šiandien susitikime yra pabrėžta, kad įstatymas yra priimtas, bet labai daug poįstatyminių aktų arba labai daug tikslinimų pasigendama“, - teigė Klaipėdos meras. Pasak jo, renovaciją vis dar gali sustabdyti gyventojų nenoras atnaujinti savo būstų.

A.Zuokas teigė, kad įstatymas yra geras ir turėtų paskatinti naų renovaciją Vilniuje.

„Aš manau, kad žingsniai yra geri ir pats modelis pasirinktas yra teisingas. Taip pat šiandien pristatyti planai, kad bus didesnis bendradarbiavimas tarp Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir savivaldybių ir manyčiau, kad tai turėtų pajudinti renovaciją Vilniuje“, - antradienį po Vyriausybės ir savivaldybių atstovų susitikimo žurnalistams sakė A.Zuokas.

Anot jo, daugiabučių atnaujinimo projektui į naudą išeitų ir priverstinis renovavimas - kai nenorintiems renovuoti pastatų būtų naikinamos kompensacijos už šildymą.

Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas įsitikinęs, kad naujasis renovavimo modelis suteikia savivaldybėms daugiau prievolių, o pagrindine problema išlieka šildymo kompensacijas gaunantys gyventojai.

„Daugiau prievolių atsiranda savivaldybėms ir savivaldybės tų prievolių nesikrato, bet bendravimas su gyventojais yra sudėtingas ir sunku perlaužti jų sąmonę. Kiti įsivaizduoja, kad jiems nebe daug liko gyventi, gauna šildymo kompensacijas šimtaprocentines ir tai neskatina renovuoti“, - teigė A.Kupčinskas.

Praėjusią savaitę priimtos Šilumos ūkio įstatymo pataisos savivaldybėms suteikta teisę įpareigoti daugiabučio namo, kuriame būtų viršyta maksimali šilumos suvartojimo norma, butų ir kitų patalpų savininkus per 24 mėnesius rekonstruoti namo šildymo ir karšto vandens sistemas ar atlikti kitus namo atnaujinimo darbus, kurie leistų taupyti šilumą.

Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nustatys ir prireikus pakeis maksimalias šilumos suvartojimo normas. Šios normos bus skelbiamos viešai ir taikomos daugiabučiuose namuose, kurie energiją vartoja neefektyviai ir neatitinka privalomųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų.

Vyriausybės įgaliota institucijanustatys, ar daugiabučiame name energija vartojama efektyviai, ar tenkinami privalomieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai.

Šiuo metu valstybė teikia 30 proc. dydžio kompensaciją investicijoms į energiją taupančias priemones, o neturintiems savų lėšų gyventojams sudarytos galimybės lengvatinėmis sąlygomis pasiskolinti renovacijai reikiamą sumą su 3 proc. fiksuotomis palūkanomis.

Ankstesnei Vyriausybei nepavyko išjundinti daugiabučių renovavimo, nors tuometinis ūkio ministras Dainius Kreivys žadėjo jau 2009 metais renovuoti 500 namų, 2010 metais - 1 tūkst., o iki 2013 metų - net 4,9 tūkstančio.