- KPF naujiena
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Iki kovo 25 dienos renkamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Žemės ūkio ir miškininkystės plėtra ir pritaikymo infrastruktūra“ veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“.
Paraiškas registruoja Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) teritoriniai paramos administravimo skyriai pagal numatomą projekto įgyvendinimo vietą.
2011 metais šiai veiklos sričiai skirta 60 mln. litų paramos suma. Iki vasario 17 d. jau gautos 45 paraiškos, kuriose prašoma beveik 46 mln. litų paramos. Jei pasibaigus paraiškų rinkimui paaiškėtų, jog prašoma suma yra didesnė už skirtąją, bus taikomi įgyvendinimo taisyklėse nustatyti projektų vertinimo pirmumo kriterijai.
Šlapiame ūkininko lauke ančių lizdai
Meškalaukio (Joniškėlio sen., Pasvalio r.) kaime ūkininkaujančio Valdo Mulevičiaus pusė vasarinių rapsų pernai iššuto. 21 ha plote, kur jie buvo pasėti, per vasarą tyvuliavo vanduo.
„Antys buvo pradėjusios lizdus suktis“,- prisimena ūkininkas. Greitai bus 20 metų, kai jis ūkininkauja šiose apylinkėse. Dirba 500 ha, verčiasi augalininkyste, augina žieminius bei vasarinių javus. Tačiau kuo toliau tuo mažiau sėja žieminių. Jei ir pritaikydavo pasėti, stovintis vanduo rudenį ar pavasarį juos iškilnodavo.
Nors žemė čia ir buvo melioruota, melioracijos įrenginiai nematė remonto pusę šimtmečio. Drenažo vamzdeliai išsiklaipė, jų žiotis ir rinktuvus užkimšo asiūkliai, užnešė dumblas, melioracijos grioviai užako.
Pagal „Žemės ūkio vandentvarkos“ paramos įgyvendinimo taisykles melioracijos įrenginių nusidėvėjimas turi būti ne mažesnis nei 30 proc. Joniškėlio žemėje jis siekė 60,6 procento.
Parama – savivaldybėms ir asociacijoms
Parama pagal priemonės įgyvendinimo taisykles teikiama savivaldybėms arba melioracijos statinių naudotojų asociacijoms (MSNA), į kurias gali burtis ne tik ūkininkai, žemės ūkio bendrovės bet ir kiti žemės naudotojai.
Pastaroji sąlyga V. Mulevičiui ypač tiko. Jo kaimynai – žemės savininkai. Tačiau ir jie sutiko stoti į asociaciją.
Pernai Joniškėlio MSNA pasirašė paramos sutartį ir jau pradėjo rekonstrukcijos darbus.
Projekto vertė – daugiau nei milijonas
Parama pagal veiklos sritį „Žemės ūkio vandentvarka“ išmokama pateikus mokėjimo prašymus.
Pernai Joniškėlio MSNA atliko darbų atliko už 180 tūkst. litų.
Šiai sumai ji NMA pateikė ir mokėjimo prašymą. Asociacija, gavusi pinigus pavasarį vėl galės tęsti darbus.
Iš viso Joniškėlio MSNA numato rekonstruoti apie 7 km rinktuvų, apie 15 km sausintuvų, įrengti 20 naujų drenažo žiočių, 13 vandens nuleistukų, 42 paslėptus drenažo šulinius. Šiuos darbus ji ketina baigti kitais metais – projektą galima vykdyti 36 mėnesius.
Viso projekto vertė – 1 mln. 150 tūkst. litų.
Kompensuos iki 90 procentų projekto išlaidų
Tačiau savo pinigais Joniškėlio MSNA reikės padengti 6 proc. projekto išlaidų. (projekto vertė – 1 mln. 150 tūkst. Lt). Pagal veiklos srities „Žemės ūkio vandentvarka“ įgyvendinimo taisykles gali būti kompensuojama net iki 90 proc. visų projekto išlaidų. Vienam projektui didžiausia paramos suma siekia 1 035 840 Lt, polderių rekonstrukcijai - 2 071 680 Lt.
Paramos lėšomis galima dengti ir projekto parengimo bei kitas su juo susijusias bendrąsias išlaidas. Tačiau jos galės sudaryti iki 10 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų.
Dar 4 proc. projekto išlaidų Joniškėlio MSNA žadėjo dengti rajono savivaldybė – ji yra jos partnerė.
Tikėtina projektų konkurencija
Šįmet, perskirsčius lėšas tarp KPP priemonių, žemės ūkio vandentvarkai papildomai skirta 60 mln. Lt. Tačiau nežiūrint to, laukiama projektų konkurencijos.
Jeigu bendra paraiškose prašoma paramos suma viršys skirtą metinę lėšų sumą, projektai bus vertinami taikant įgyvendinimo taisyklėse nustatytus projektų vertinimo pirmumo kriterijus. Jie išdėstyti mažėjančia svarbumo tvarka.
Pirmenybę paramai gauti turės tie projektai, kurie bus įgyvendinami aplinkosaugos požiūriu jautriose karstinio regiono ir Nemuno deltos teritorijose. Toliau teikiamas prioritetas tiems pareiškėjams, kurie dar nėra gavę Bendrijos paramos pagal šią veiklos sritį. Trečiasis taikomas pirmumo kriterijus – jei pareiškėjai numato vykdyti mažesnės likutinės vertės (procentais) statinių rekonstrukcijos projektą.
Bus daugiau patikrų
Pažymėtina, kad bet kuriuo paraiškų bei mokėjimo prašymų administravimo etapu gali būti atliekamos patikros vietoje. Jų metu tikrinami pareiškėjo ir paramos gavėjo paraiškoje, mokėjimo prašyme bei jų prieduose pateikti duomenys ir jų atitiktis tikrovei. Šiais metais yra numatyta atlikti ir tarpinius patikrinimus darbų atlikimo vietoje, siekiant išsiaiškinti, ar tinkamai naudojamos investicijos, kurioms prašoma paramos.
Apie patikrą vietoje paramos gavėjai paprastai informuojami ne anksčiau kaip prieš 48 valandas iki jos atlikimo. Tačiau iš anksto apie tai jiems gali būti ir nepranešta.
Teisę tikrinti NMA turi penkerius metus nuo paramos sutarties pasirašymo datos.
Projektų vertinimo pirmumo kriterijai
Pirmenybę turi projektai, atitinkantys šiuos kriterijus (pastarieji išdėstyti svarbumo mažėjimo tvarka):
* projektai, įgyvendinami aplinkosaugos požiūriu jautriose karstinio regiono ir Nemuno deltos teritorijose;
* pareiškėjas niekada negavo Bendrijos paramos pagal šią veiklos sritį;
* pareiškėjas numato vykdyti mažesnės likutinės statinio vertės (procentais) melioracijos sistemų ir jų hidrotechnikos statinių rekonstrukcijos projektus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...