Mažose parduotuvėse ir kioskuose nebematysime kilogramo ir litro kainų

Vasario 5 d. įsigaliojo ūkio ministro Dainiaus Kreivio pasirašytas įsakymas, kuriuo nustatytos kai kurios prekių kainų nurodymo išimtys smulkiesiems verslininkams. Taip siekiama jiems padėti išsilaikyti rinkoje ekonominio sunkmečio sąlygomis.

Pagal iki šiol galiojusias Lietuvoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisykles visi prekybininkai kainų etiketėse privalėjo nurodyti ne tik galutinę prekės pardavimo kainą, bet ir tos prekės standartinio vieneto (t. y. prekės 1 kg, 1 l, 1 m ir pan.) kainą.

Ministro įsakymu pakeitus šias taisykles, nuo šiol prekių (išskyrus vartotojo akivaizdoje sveriamas ar kitaip matuojamas) standartinio vieneto kainos nereikės nurodyti įmonėms, kurių pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais neviršijo 7 mln. litų ne didesnėse kaip 120 kv. m parduotuvėse.

Ši išimtis bus taikoma ir visiems asmenims, prekiaujantiems prekyvietėse, kioskuose, lauko prekybos vietose, taip pat pramogų, sporto, kultūros ar kitokių renginių metu bei kai verčiamasi išnešiojamąja ar išvežiojamąja prekyba.

„Šia išimtimi gali pasinaudoti beveik visi individualia mažmeninės prekybos veikla besiverčiantys fiziniai asmenys ir apie 5,5 tūkst. juridiniams asmenims priklausančių parduotuvių. Taip verslas per metus gali sutaupyti ir kitiems tikslams panaudoti apie 30-40 mln. litų“, – sako ūkio ministras Dainius Kreivys.

Pasak ministro, iki šiol galiojusios kainų nurodymo taisyklės buvo didelė našta smulkiajam verslui. Smulkiosios prekybos įmonės ir individualia veikla besiverčiantys fiziniai asmenys dažniausiai neturi galimybės naudotis informacinėmis sistemomis, todėl jų darbo ir laiko sąnaudos informacijai apie prekių kainas surinkti, standartinio vieneto kainai apskaičiuoti ir jai nurodyti buvo kur kas didesnės nei stambiųjų ir vidutinių įmonių, besinaudojančių informacinėmis technologijomis.

Smulkiųjų prekybos įmonių duomenimis, kompiuterinės programos neturinti maža parduotuvė turėdavo šiam darbui samdyti vieną darbuotoją. Skaičiuojant, kad šiam darbuotojui mokamas mažiausiai minimalus atlyginimas, įmonei tai kainuodavo apie 12 tūkst. litų per metus. Tai ekonominiu sunkmečiu ypač apsunkino smulkųjį verslą.

Statistikos departamento duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių (neįskaitant prekiaujančių automobiliais) apyvarta 2009 m., palyginti su 2008 m., sumažėjo 21,6 procento. Per šį laikotarpį labiausiai krito smulkiųjų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos negalutiniais duomenimis, per 2009 m. 11 mėnesių mažmeninės prekybos įmonių bankrotų skaičius, palyginti su tuo pačiu 2008 m. laikotarpiu, išaugo 1,5 karto.

Pažeidžiamos vartotojų teisės

Lietuvos vartotojų institutas teigia, kad panaikinta galimybė vartotojams palyginti prekių kainas, o tuo pačiu pirkti jas pigiau bei sutaupyti pažeidžia vartotojų teises ir teisėtus interesus.

Teisė nenurodyti standartinio vieneto kainos yra suteikta įmonėms, kurių pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais neviršijo 7 mln. litų ne didesnėse kaip 120 kv. m parduotuvėse.

Ši išimtis taikoma ir visiems asmenims, prekiaujantiems prekyvietėse, kioskuose, lauko prekybos vietose, taip pat pramogų, sporto, kultūros ar kitokių renginių metu bei kai verčiamasi išnešiojamąja ar išvežiojamąja prekyba.

Vartotojai naudojasi kainų lyginimo teikiama nauda

Standartinio vieneto kainos nurodymas, kurio privalėjo laikytis visos prekybos įmonės, buvo įtvirtintas siekiant pagerinti vartotojui teikiamos informacijos kokybę bei palengvinti galimybę palyginti kainas.

Vartotojams yra ekonomiškai naudinga, kai jie prekybos vietose rinkdamiesi skirtingų svorių ir kiekių pakuotes, pasinaudodami nurodytomis prekių standartinio vieneto kainomis, gali palyginti kainas.

„Išimčių kai kurioms verslininkų grupėms sudarymas panaikina pareigą pateikti būtiną informaciją vartotojams, tuo pažeidžiant jų teises ir teisėtus interesus. Norėdami palyginti prekių kainas, vartotojai turės patys prekybos vietose pasiskaičiuoti 1 kg ar litro kainą ar klausti pardavėjo, kuris, vargu ar tokią informaciją galės suteikti“, – teigiama Lietuvos vartotojų instituto pranešime.

Vartotojams turi būti garantuota teisė gauti būtiną informaciją apie prekių kainas

Teisės aktai garantuoja vartotojams teisę gauti visapusišką, išsamią ir teisingą informaciją, nesvarbu ar prekę parduoda smulkus ar kitoks verslininkas, ir ar ji parduodama mažesnėse ar didesnėse patalpose.

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas numato, kad vartotojams prekybos vietose turi būti pateikiama informacija apie standartinio vieneto kainą. Lietuvos vartotojų institutas rengia pranešimą Europos komisijai apie vartotojų teisių pažeidimus, nes perkeldama direktyvą Lietuva jokių išimčių informacijos pateikimui vartotojams nenumatė.


Šiame straipsnyje: kainos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių