Mažos vertės viešieji pirkimai vykdomi paprasčiau

Viešųjų pirkimų nuostatos per šiuos metus buvo keičiamos bei pildomos du kartus. Jos turėtų gerokai palengvinti viešuosius pirkimus paramos gavėjams, vykdantiems projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programą (KPP).

Nors pareiškėjams nuo šiol viešųjų pirkimų sąlygos yra palengvintos, tačiau Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) specialistai įspėja, kad perkančiosios organizacijos vis viena turėtų itin atidžiai vykdyti viešuosius pirkimus, nes klaidų vis dar pasitaiko.

Būtina vadovautis taisyklėmis

NMA Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjas Giedrius Ruseckas pasakojo, kad Lietuvos kaimo tinklo (LKT) narių pirkimų sumos pagal KPP priemonės „Techninė pagalba“ veiklos sritį „Nacionalinis kaimo tinklas“ projektus paprastai būna ne itin didelės, tad ir klaidų yra santykinai mažiau.

Tačiau pasitaiko, kad perkančiosios organizacijos paprasčiausiai nesužiūri visų pirkimo sąlygų, taisyklių, vadovaujasi savo nuostatomis, o ne tuo, kas parašyta ir pateikta potencialiems tiekėjams.

Deja, kartais pasukama ne tuo keliu ir gavus sąlygas ne visai atitinkantį pasiūlymą: užuot jį atmetus, nusprendžiama, kad tiks ir toks variantas.

Pasak specialisto, tokių atvejų, kai pasiūlymas tinka „iš bėdos“, tikrai neturėtų pasitaikyti, nes tai yra viešųjų pirkimų taisyklių pažeidimas.

Rekomenduoja bendradarbiauti su konsultantais

„Jau rengiant viešojųjų pirkimų taisykles, reikia tiksliai numatyti, ko perkančiajai organizacijai iš tiesų reikia“, – aiškina G. Ruseckas.

Specialistas sako, kad reikia numatyti tokias sąlygas, pagal kurias tiekėjai sugebėtų pateikti tinkamus pasiūlymus.

Rengiant viešųjų pirkimų konkurso sąlygas, jose būtina numatyti ir būsimos pirkimo sutarties tam tikrų nuostatų keitimo galimybes dėl pasikeitusių aplinkybių. Pasitaiko atvejų, kai pradėjęs ar bebaigiąs darbus tiekėjas pareiškia, jog jie kainuos gerokai daugiau, nes dėl to kalta pati perkančioji institucija, netiksliai nurodžiusi darbų ar paslaugų apimtis.

Nors LKT narių vykdomi pirkimai yra mažos vertės ir jiems taikomos supaprastintos procedūros, NMA specialistai vis vien rekomenduoja įvykdžius pirkimą pateikti visus dokumentus teritoriniam NMA skyriui įvertinti.

Specialistas įspėja, kad kai kuriais atvejais net ir patyrusios organizacijos daro klaidų, o konsultantų padedami naujokai kartais už jas atrodo geriau.

Svarbu pasirinkti tinkamus tiekėjus

„Nuo šių metų jau ne visų viešųjų pirkimų sutarčių pakeitimams būtina gauti Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą. Jei sudarytos sutarties vertė mažesnė nei 10 tūkst. litų (be PVM), norint pakeisti jos sąlygas, šios tarnybos sutikimas nereikalingas“, – teigia NMA specialistas.

Įstatyme taip pat įvestas pakeitimas, susijęs su suinteresuotų kandidatų ir dalyvių informavimu apie pirkimo procedūros rezultatus. Vykdant supaprastintą iki 10 tūkstančių litų (be PVM) pirkimą, perkančiosios organizacijos nuo šiol neprivalo raštu informuoti suinteresuotų kandidatų ir dalyvių apie priimtą sprendimą sudaryti pirkimo sutartį ar preliminariąją sutartį arba sprendimą dėl leidimo dalyvauti dinaminėje pirkimo sistemoje.

„Prieš vykdant pirkimą, tiekėjams būtina nustatyti kvalifikacinius reikalavimus, t. y. reikėtų patikrinti, ar įmonė bus pajėgi vykdyti sutartį“, – pataria G. Ruseckas.

Reikalinga rašytinė sutartis

„Perkančiąsias organizacijas dažnai klaidina nuostata, kad vykdant supaprastintus pirkimus iki   10 tūkst. litų, nebūtina rašytinė tiekėjų apklausa bei sutartis. Todėl šios organizacijos mano, kad nereikia rengti ir viešųjų pirkimų taisyklių“, – sako NMA specialistas.

Anot G. Rusecko, taip elgtis – klaidinga. Pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, perkančioji organizacija turi supaprastintus pirkimus vykdyti pagal pačios paruoštas ir patvirtintas taisykles.

Pasitaiko, kad perkančiosios organizacijos patvirtina vienas paslaugų bei darbų pirkimo sąlygas, tačiau skelbime apie pirkimą jas nežymiai pakeičia. Tačiau net ir nedideli pakeitimai gali tapti ir tampa pretekstu ginčyti tokių pirkimų rezultatus.

Pakeista mažos vertės viešųjų pirkimų sąvoka

Pakeitimai numato, kad perkančioji organizacija mažos vertės pirkimus gali vykdyti ne tik tuomet, kai perkamų prekių ar paslaugų vertė neviršija 100 tūkst. litų be pridėtinės vertės mokesčio (PVM), o darbų – 500 tūkst. litų be PVM, tačiau ir tuo atveju, jeigu perkamos panašios prekės, paslaugos ar darbai dėl to paties objekto yra suskirstyti į atskiras dalis.

Jei pirkimai skirstomi į dalis ir kiekvienai jų numatoma sudaryti atskirą sutartį, norint pasinaudoti mažos vertės pirkimams taikoma paprastesne procedūra bendra tokių sutarčių vertė turi būti ne didesnė kaip 10 procentų prekių ar paslaugų supaprastintų pirkimų to paties tipo sutarčių vertės ir kartu sudėjus neviršyti 100 tūkst. litų be PVM, o perkant darbus – ne didesnė kaip 1,5 procento to paties objekto supaprastinto pirkimo vertės ir mažesnė kaip 500 tūkst. litų be PVM.