- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valiutų palūkanų normų pokyčius lemia daug įvairių veiksnių. Gana didelės įtakos tam turi ir politiniai sprendimai, įsitikinęs Vilniaus universiteto prof. Arvydas Paškevičius.
Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Finansų katedros vedėjas prof. A.Paškevičius primena, kad pasaulyje centrinių bankų nustatomos bazinės palūkanų normos šiuo metu yra istoriškai žemos. JAV Federalinis rezervų bankas yra nustatęs 0,25 proc., Europos centrinis bankas – 1 proc., Japonijos bankas – 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Pagal jas nustatomos tarpbankinės palūkanų normoms – LIBOR, EURIBOR bei VILIBOR. Prie šių pridėjus bankų maržą, taip pat atsižvelgiant į įvairaus pobūdžio rizikas ir yra formuojamos indėlių bei paskolų palūkanų normos.
Bazinė palūkanų norma keičiama siekiant ūkio atsigavimo, tačiau toliau palūkanų normoms kristi žemyn jau nebėra kur.
„Mažos palūkanos neskatina taupyti, jos skatina – investuoti. Tai yra gera žinia kapitalo rinkai, kuri pradeda rodyti pirmuosius, nors ir minimalius atsigavimo ženklus“, – sakė VU TVM prof. A. Paškevičius. Tačiau greito Lietuvos kapitalo rinkos atsigavimo jis neprognozuoja, nes ją tiesiogiai veikia nedarbo lygis ir valstybės skola, o šie mūsų šalies rodikliai nėra geri.
Palūkanų normos dydis tiesiogiai susijęs ir su valiutos rizika. Kuo rizikingesnė mūsų valiuta, tuo didesnė palūkanų norma. Prof. A.Paškevičius prisimena, kai prieš beveik šešerius metus indėlių palūkanos litais buvo kiek daugiau nei 2 proc. ir buvo priartėjusios prie palūkanų eurais normos. Tačiau paaiškėjus, kad Lietuvai nepavyks įsivesti euro, palūkanos litais ėmė didėti. Litas tapo daug rizikingesne valiuta, o rizikingesnei investicijai reikalinga kompensacija – aukštesnė palūkanų norma.
Apogėjus buvo pasiektas, kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų banko „Bank of America-Merrill Lynch“ ekspertai viešai prakalbo apie Latvijos ir Lietuvos valiutų devalvavimo galimybę. Akivaizdu, kad lito devalvavimo atveju asmuo laikantis indėlį eurais laimėtų, laikantis litais netektų dalies santaupų. „Dėl tokios didelės rizikos ir palūkanos buvo didelės. Kai padėtis pradėjo stabilizuotis, palūkanos krito“, – paaiškino VU TVM prof. A. Paškevičius.
Šių metų pradžioje daugybė požymių, įrodančių lito tvirtumą ir stabilumą, lėmė palūkanų normų mažėjimą. Šalies mokėjimų balansas, oficialios tarptautinės atsargos, valstybės skola bei infliacija – tai keli svarbūs indikatoriai, signalizuojantys, kada valiuta gali nuvertėti.
Pasak VU TVM prof. A.Paškevičiaus, daugelį ekonomistų nustebino pasikeitęs mūsų šalies einamosios sąskaitos balansinis rodiklis. Praėjusių metų paskutinio ketvirčio rezultatas – 2,3 mlrd. litų dydžio perviršis. Pastaraisiais metais buvo kelių milijardų litų deficitas. Be to, oficialios tarptautinės atsargos vasario mėnesį vėl siekė 19,4 mlrd. litų, o infliaciją praėjusiais metais pakeitė defliacija, kuri trečiame ketvirtyje pasiekė net 1 procentą.
„Artimiausiu metu visiškai neabejojama, kad lito kursas bus stabilus. Su tuo susiejant palūkanų normos lygį, galime ir toliau tikėtis gana žemų palūkanų normų“, – įsitikinęs VU TVM prof. A. Paškevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Skaistė: dėl didesnės Lietuvos banko įmokos į biudžetą reikia ECB pozicijos
Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint padidinti Lietuvos banko (LB) įnašą į valstybės biudžetą, reikia gauti Europos Centrinio Banko leidimą. ...
-
Žiniasklaida: Muitinės departamentas tikrina I. Vėgėlės šeimos verslą dėl sankcijų laikymosi2
Muitinės departamentas, reaguodamas į žurnalistų kolektyvo „Biuro“ tyrimą „Kandidatas ir kondyškės“, ėmėsi tikrinti kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos valdomą įmonę „Vilpra“, prane&scaro...
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus31
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Konkurencijos kaina Lietuvoje: prarado 20 investuotojų, pasigenda aukštųjų technologijų darbuotojų1
Pernykštis užsienio investicijų Lietuvoje rekordas gali būti nepakartotas. Investuotojai ant kulno apsisuka visai ne dėl karo baimės. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...