- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valiutų palūkanų normų pokyčius lemia daug įvairių veiksnių. Gana didelės įtakos tam turi ir politiniai sprendimai, įsitikinęs Vilniaus universiteto prof. Arvydas Paškevičius.
Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Finansų katedros vedėjas prof. A.Paškevičius primena, kad pasaulyje centrinių bankų nustatomos bazinės palūkanų normos šiuo metu yra istoriškai žemos. JAV Federalinis rezervų bankas yra nustatęs 0,25 proc., Europos centrinis bankas – 1 proc., Japonijos bankas – 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Pagal jas nustatomos tarpbankinės palūkanų normoms – LIBOR, EURIBOR bei VILIBOR. Prie šių pridėjus bankų maržą, taip pat atsižvelgiant į įvairaus pobūdžio rizikas ir yra formuojamos indėlių bei paskolų palūkanų normos.
Bazinė palūkanų norma keičiama siekiant ūkio atsigavimo, tačiau toliau palūkanų normoms kristi žemyn jau nebėra kur.
„Mažos palūkanos neskatina taupyti, jos skatina – investuoti. Tai yra gera žinia kapitalo rinkai, kuri pradeda rodyti pirmuosius, nors ir minimalius atsigavimo ženklus“, – sakė VU TVM prof. A. Paškevičius. Tačiau greito Lietuvos kapitalo rinkos atsigavimo jis neprognozuoja, nes ją tiesiogiai veikia nedarbo lygis ir valstybės skola, o šie mūsų šalies rodikliai nėra geri.
Palūkanų normos dydis tiesiogiai susijęs ir su valiutos rizika. Kuo rizikingesnė mūsų valiuta, tuo didesnė palūkanų norma. Prof. A.Paškevičius prisimena, kai prieš beveik šešerius metus indėlių palūkanos litais buvo kiek daugiau nei 2 proc. ir buvo priartėjusios prie palūkanų eurais normos. Tačiau paaiškėjus, kad Lietuvai nepavyks įsivesti euro, palūkanos litais ėmė didėti. Litas tapo daug rizikingesne valiuta, o rizikingesnei investicijai reikalinga kompensacija – aukštesnė palūkanų norma.
Apogėjus buvo pasiektas, kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų banko „Bank of America-Merrill Lynch“ ekspertai viešai prakalbo apie Latvijos ir Lietuvos valiutų devalvavimo galimybę. Akivaizdu, kad lito devalvavimo atveju asmuo laikantis indėlį eurais laimėtų, laikantis litais netektų dalies santaupų. „Dėl tokios didelės rizikos ir palūkanos buvo didelės. Kai padėtis pradėjo stabilizuotis, palūkanos krito“, – paaiškino VU TVM prof. A. Paškevičius.
Šių metų pradžioje daugybė požymių, įrodančių lito tvirtumą ir stabilumą, lėmė palūkanų normų mažėjimą. Šalies mokėjimų balansas, oficialios tarptautinės atsargos, valstybės skola bei infliacija – tai keli svarbūs indikatoriai, signalizuojantys, kada valiuta gali nuvertėti.
Pasak VU TVM prof. A.Paškevičiaus, daugelį ekonomistų nustebino pasikeitęs mūsų šalies einamosios sąskaitos balansinis rodiklis. Praėjusių metų paskutinio ketvirčio rezultatas – 2,3 mlrd. litų dydžio perviršis. Pastaraisiais metais buvo kelių milijardų litų deficitas. Be to, oficialios tarptautinės atsargos vasario mėnesį vėl siekė 19,4 mlrd. litų, o infliaciją praėjusiais metais pakeitė defliacija, kuri trečiame ketvirtyje pasiekė net 1 procentą.
„Artimiausiu metu visiškai neabejojama, kad lito kursas bus stabilus. Su tuo susiejant palūkanų normos lygį, galime ir toliau tikėtis gana žemų palūkanų normų“, – įsitikinęs VU TVM prof. A. Paškevičius.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...