Mažos palūkanos skatina investuoti, o ne taupyti

Valiutų palūkanų normų pokyčius lemia daug įvairių veiksnių. Gana didelės įtakos tam turi ir politiniai sprendimai, įsitikinęs Vilniaus universiteto prof. Arvydas Paškevičius.

Tarptautinio verslo mokyklos (VU TVM) Finansų katedros vedėjas prof. A.Paškevičius primena, kad pasaulyje centrinių bankų nustatomos bazinės palūkanų normos šiuo metu yra istoriškai žemos. JAV Federalinis rezervų bankas yra nustatęs 0,25 proc., Europos centrinis bankas – 1 proc., Japonijos bankas – 0,1 proc. bazinę palūkanų normą. Pagal jas nustatomos tarpbankinės palūkanų normoms – LIBOR, EURIBOR bei VILIBOR. Prie šių pridėjus bankų maržą, taip pat atsižvelgiant į įvairaus pobūdžio rizikas ir yra formuojamos indėlių bei paskolų palūkanų normos.

Bazinė palūkanų norma keičiama siekiant ūkio atsigavimo, tačiau toliau palūkanų normoms kristi žemyn jau nebėra kur.

„Mažos palūkanos neskatina taupyti, jos skatina – investuoti. Tai yra gera žinia kapitalo rinkai, kuri pradeda rodyti pirmuosius, nors ir minimalius atsigavimo ženklus“, – sakė VU TVM prof. A. Paškevičius. Tačiau greito Lietuvos kapitalo rinkos atsigavimo jis neprognozuoja, nes ją tiesiogiai veikia nedarbo lygis ir valstybės skola, o šie mūsų šalies rodikliai nėra geri.

Palūkanų normos dydis tiesiogiai susijęs ir su valiutos rizika. Kuo rizikingesnė mūsų valiuta, tuo didesnė palūkanų norma. Prof. A.Paškevičius prisimena, kai prieš beveik šešerius metus indėlių palūkanos litais buvo kiek daugiau nei 2 proc. ir buvo priartėjusios prie palūkanų eurais normos. Tačiau paaiškėjus, kad Lietuvai nepavyks įsivesti euro, palūkanos litais ėmė didėti. Litas tapo daug rizikingesne valiuta, o rizikingesnei investicijai reikalinga kompensacija – aukštesnė palūkanų norma.

Apogėjus buvo pasiektas, kuomet Jungtinių Amerikos Valstijų banko „Bank of America-Merrill Lynch“ ekspertai viešai prakalbo apie Latvijos ir Lietuvos valiutų devalvavimo galimybę. Akivaizdu, kad lito devalvavimo atveju asmuo laikantis indėlį eurais laimėtų, laikantis litais netektų dalies santaupų. „Dėl tokios didelės rizikos ir palūkanos buvo didelės. Kai padėtis pradėjo stabilizuotis, palūkanos krito“, – paaiškino VU TVM prof. A. Paškevičius.

Šių metų pradžioje daugybė požymių, įrodančių lito tvirtumą ir stabilumą, lėmė palūkanų normų mažėjimą. Šalies mokėjimų balansas, oficialios tarptautinės atsargos, valstybės skola bei infliacija – tai keli svarbūs indikatoriai, signalizuojantys, kada valiuta gali nuvertėti.

Pasak VU TVM prof. A.Paškevičiaus, daugelį ekonomistų nustebino pasikeitęs mūsų šalies einamosios sąskaitos balansinis rodiklis. Praėjusių metų paskutinio ketvirčio rezultatas – 2,3 mlrd. litų dydžio perviršis. Pastaraisiais metais buvo kelių milijardų litų deficitas. Be to, oficialios tarptautinės atsargos vasario mėnesį vėl siekė 19,4 mlrd. litų, o infliaciją praėjusiais metais pakeitė defliacija, kuri trečiame ketvirtyje pasiekė net 1 procentą.

„Artimiausiu metu visiškai neabejojama, kad lito kursas bus stabilus. Su tuo susiejant palūkanų normos lygį, galime ir toliau tikėtis gana žemų palūkanų normų“, – įsitikinęs VU TVM prof. A. Paškevičius.


Šiame straipsnyje: palūkanosPaškevičius

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune
    Antstoliams perduotos skolos skandina tiek žmonių, kiek gyvena Kaune

    Vienas iš dešimties Lietuvos gyventojų turi skolų, perduotų antstoliams. Tai 250 tūkst. žmonių, arba beveik tiek, kiek gyventojų yra Kaune, teigia Nevyriausybinių organizacijų tinklas, renkantis parašus po peticija „Lietuvoj...

    5
  • „Sodra“ atveria daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse
    „Sodra“ atveria daugiau duomenų apie darbuotojų pajamas šalies įmonėse

    „Sodra“ nuo šiol teikia daugiau viešų duomenų apie įmonių darbuotojų uždirbamas pajamas. Pradėta viešai skelbti įmonių, kuriose yra daugiau nei 20 darbuotojų, atlyginimų mediana, standartinis nuokrypis, 25 proc. kvan...

    2
  • Iš lietuviškų prekių gali likti tik gražūs prisiminimai
    Iš lietuviškų prekių gali likti tik gražūs prisiminimai

    Ar valstybės turi ginti rinkas nuo svetimų pigesnių prekių, o gal turėtų skatinti savo gamintojus? Žmonės yra linkę vertinti, kaip yra geriau jiems asmeniškai, o ne visam pasauliui", – mano buvusi finansų ministrė, parlamentarė In...

    2
  • Lauko prekybai – vienodi nameliai
    Lauko prekybai – vienodi nameliai

    Miestas už 88 tūkst. eurų nupirko vienodus metalinius namelius, skirtus lauko prekybai. Nuo šiol tokiai veiklai licencijas metams įsigiję klaipėdiečiai statiniais galės naudotis nemokamai. Tačiau esą prekeivių yra daugiau nei naujos įrangos....

    7
  • G. Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą
    G. Surplys: Kinija ir dalis Europos sieks spartinti prekybą

    Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys sako, jog Kinija bei 16 Vidurio ir Rytų Europos šalių sieks paspartinti tarpusavio prekybą.  ...

    2
  • V. Šapoka: kova su šešėliu aktuali visai ES
    V. Šapoka: kova su šešėliu aktuali visai ES

    Lietuva palaiko Europos Sąjungoje (ES) svarstomas priemones, kurios leistų geriau bendradarbiauti kovojant su sukčiavimu dėl pridėtinės vertės mokesčio (PVM), teigia finansų ministras Vilius Šapoka. ...

    6
  • Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma
    Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje – vis dar pirma

    Pagal alkoholio vartojimą Lietuva pasaulyje - vis dar pirma. Tai konstatuota Ekonominio bendradarbiavimo pasaulio organizacijos (EBPO) ataskaitoje, kuri paskelbta penktadienį. Lietuvos sveikatos politikai teigia, kad skaičiai atspindi praeitį, įvedus alko...

    7
  • Rinkliavos išvengs ir per Jonines
    Rinkliavos išvengs ir per Jonines

    Joninių ir tarptautinio folkloro festivalio "Parbėg laivelis" šventinių mugių prekeivius ir paslaugų teikėjus siūloma atleisti nuo rinkliavos. Tam dar turi pritarti miesto taryba. Skaičiuojama, kad dėl to savivaldybė neteks beveik 3 ...

    1
  • Vilnių atranda vis daugiau turistų
    Vilnių atranda vis daugiau turistų

    Sostinėje ir toliau daugėja turistų. Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Vilnius sulaukė 7,5 proc. daugiau svečių nei pernai šiuo laikotarpiu. Daugiausiai - per 40 proc. - išaugo keliautojų srautas iš Vokietijos. ...

    3
  • Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas kolekcines monetas
    Lietuvos bankas išleis Joninėms skirtas kolekcines monetas

    Lietuvos bankas birželio 7 dieną į apyvartą išleis dvi kolekcines monetas, skirtas Joninėms (Rasos šventei), iš serijos „Tradicinės lietuvių šventės“. ...

Daugiau straipsnių