Mažos įmonės menkai apsisaugo nuo rizikos

Nors du trečdaliai smulkių Lietuvos įmonių mato didesnes ar mažesnes grėsmes verslo tęstinumui, tik kas antra įmonė yra nuo to finansiškai apsisaugojusios, rodo „Lietuvos draudimo" užsakymu bendrovės RAIT atliktas tyrimas. Pasak „Lietuvos draudimo" ekspertų, ekonominio atokvėpio metu finansiškai neapsisaugojusios ir laisvų lėšų neturinčios mažos įmonės tampa pažeidžiamiausios - jos gali susidurti su didesne bankroto galimybe.

„Lietuvoje vis dar manoma, kad finansinė apsauga, tai didžiųjų įmonių prerogatyva. Tačiau didesnės įmonės nenumatytus nuostolius gali padengti iš sukauptų finansinių rezervų ar lengviau pasiskolinti iš banko, tuo tarpu, mažosioms bet kokie didesni nenumatyti nuostoliai gali būti pražūtingi. Ekonominio pakilimo metu neplanuotus nuostolius sėkmingai dirbančios įmonės galėdavo lengvai padengti iš pelno ar pradėti viską iš naujo. Tuo tarpu dabar tokių galimybių bus mažiau, net 40 proc. apklaustų įmonių šiemet nesitiki dirbti pelningai, o pinigų rezervų turi sutaupiusios tik 30 proc. įmonių", - sakė „Lietuvos draudimo" verslo rizikos skyriaus vadovas Arūnas Raziūnas.

Statistikos departamento duomenimis, 2007 m. bankrotas buvo paskelbtas 606 įmonėms. Dažniausiai bankrutavo smulkios, mažai turto ir nedaug darbuotojų turinčios įmonės. Net 92 proc. visų bankrutavusių įmonių turėjo mažiau negu 10 darbuotojų.

Pasak draudimo eksperto, kita įdomi tendencija - mažos įmonės verslo draudimu, kuris yra viena iš finansinės apsaugos priemonių, yra linkusios susirūpinti jau po nelaimės. Net 10 proc. smulkaus verslo įmonių, apsidraudusių verslo draudimu tai padarė tik patyrusios žalą, o 18 proc. neapsidraudusiųjų prisipažįsta tik po nelaimės susirūpintų apsauga.

Tyrimas taip pat rodo, kad 95 proc. apklausoje dalyvavusių įmonių vadovų mato bent kelias reikšmingas rizikas jų verslui. Smulkaus verslo atstovai mano, kad didžiausią grėsmę jų verslui keliančios rizikos - gaisras, vagystė ir įrangos gedimai. Kiek mažiau, penktadalis apklaustųjų, baiminasi stichinių nelaimių, gamybos ar veiklos nutrūkimo galimybės bei darbuotojų nedarbingumo dėl sveikatos sutrikimų.

Statistika rodo, kad daugiau nei kas dešimta maža įmonė (net 13 proc. apklaustųjų) nesusidorotų jau su 10 proc. metinės apyvartos dydžio žala. „Vidutinė mažos įmonės apyvarta šalyje siekia apie 1,5 mln. litų, tai 10 proc. metinės apyvartos žala sudarytų 150 tūkst. litų. Tokio dydžio žala jau būtų pražūtinga dešimtadaliui smulkių Lietuvos įmonių. „Lietuvos draudimo" statistika rodo, kad vien gaisras gali pridaryti žalų nuo 100 tūkst. iki kelių milijonų litų, o netikėtai gautas ieškinys, reikalaujantis atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, gali siekti kelių milijonų litų sumą.

Tyrimą 2008 m. liepos mėn. atliko rinkos analizės ir tyrimų grupė RAIT. Buvo apklausta 307 smulkios Lietuvos įmonės - kurių apyvarta neviršija 5 mln. litų, o darbuotojų skaičius - 1-15. 



NAUJAUSI KOMENTARAI

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių