Mažesnių butų gyventojams vystosi depresija

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija Aplinkos ministerijai pateikė siūlymą sumažinti leistiną 34 metrų kvadratinių metrų buto plotą iki 25 metrų. Asociacijos manymu, galimybė turėti mažesnio ploto būstą galėtų dominti įvairias socialines grupes, ypač jaunesnius ir vienišus pagyvenusius asmenis.

Tačiau būsto dydis yra vienas iš gyvenimo kokybės rodiklių, o gyvenimo kokybė daro didelį poveikį žmonių sveikatai. Sveikata yra vienas iš šešių esminių statinio reikalavimų, nustatytų Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėje. Todėl Aplinkos ministerija, kartu su kitomis institucijomis, išsamiai išnagrinėjo šį siūlymą ir teikia informaciją apie šio nagrinėjimo rezultatus ir priimtą sprendimą.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, pagal Lietuvoje ir Europoje atliktus sveikatos tyrimus jaunesni ir vieniši pagyvenę asmenys yra pažeidžiamiausi neigiamam gyvenamosios aplinkos veiksnių poveikiui.

Butuose ir individualiuose namuose žmogus praleidžia daugiau kaip pusę savo gyvenimo. 2002 metais Vilniaus mieste buvo atliktas Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas „Būstas ir sveikata".

Tyrimo metu paaiškėjo, kad daugelis gyventojų vidutiniškai per parą savo bute praleidžia apie 10 val., senyvo amžiaus žmonės - daugiau kaip 14 valandų. Tyrimo metu nustatyta tendencija, kad gyventojai gyvenantys mažesniuose nei 59 kvadratinių metrų ploto butuose, savo sveikatos būklę subjektyviai vertina blogiau nei gyvenantys didesniuose butuose.

Gyventojai, turintys sveikatos sutrikimų ar sergantys ligomis, sietinomis su gyvenimo sąlygomis, pasitenkinimą bendru buto dydžiu ir kambarių dydžiu vertina prastai. Infekcinėmis lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis gerokai dažniau serga tie individai, kurie gyvena mažose, perpildytose, mažai vėdinamose, neatitinkančiose higieninių reikalavimų patalpose. Tokiomis sąlygomis žmogaus organizmą veikia įvairūs kenksmingi veiksniai: triukšmas, netinkamas apšvietimas ir ventiliacija, oro tarša.

Pagal tyrimą viename namų ūkyje gyvena vidutiniškai 3,15 gyventojo, būste yra 3,3 kambario, vidutinis būsto plotas - 57,8 kvadratiniai metrai. Beveik pusė tirtų namų ūkių gyventojų yra nepatenkinti būsto dydžiu ir dažniausiai teigia, kad jiems per maža vietos. Nemažai atvejų būsto plotas, tenkantis vienam gyventojui, neatitinka šalyje nustatytų tinkamos kokybės būsto reikalavimų. 23,8 proc. atvejų vienam gyventojui tenka mažiau nei 14 kvadratinių metrų.

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2006 metais buvo 24,1 kvadratiniai metrai. Nuo 2001 metų šis rodiklis didėja: preliminariais šių metų duomenimis, vienam gyventojui tenka 28,3 metrai naudingo gyvenamojo ploto. Tikėtina, kad esant galimybei Lietuvos gyventojai renkasi didesnio ploto būstą.

Dauguma tyrime dalyvavusių respondentų (34,5 proc.) teigė, kad mažos patalpos turi didesnę įtaką depresijos išsivystymui, nei didesnių dydžių patalpos. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, mažesnėse patalpose depresija vystosi greičiau nei didesnėse patalpose.

Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, Lietuvoje atlikti būsto ir sveikatos tyrimai rodo, kad gyventojų sveikata priklauso nuo būsto dydžio. Dauguma apklaustųjų gyventojų norėtų gyventi didesniame bute.

Atsižvelgusi į atliktos analizės rezultatus, Aplinkos ministerija nepritarė butų ploto mažinimui daugiabučiuose namuose.