„Maxima“: lietuvių Velykos šiemet bus ramios

Artėjant Velykoms dažno lietuvio namuose tvyro optimistiškos nuotaikos. Šiemet tautiečiai Velykas tikisi atšvęsti tradiciškai, tačiau šiek tiek šventiškiau nei pernai.

Nors šioms Velykoms lietuviai ketina išleisti maždaug tiek pat pinigų kaip ir praėjusiais metais, kas trečias tvirtina, šiais metais surasiantis lėšų ne tik vaišėms, margučių dažams, bet ir šventinėms velykinio stalo dekoracijoms ar simbolinėms velykinėms dovanėlėms.

Tai rodo, „Maximos“ grupės iniciatyva kovo mėnesį atliktas tyrimas. Jo metu siekta išsiaiškinti, kaip šias Velykas planuoja sutikti Lietuvos gyventojai ir kokią įtaką ekonominė situacija daro jų šventimo įpročiams.

"Nors praėję metai buvo sunkūs daugeliui, o ekonominis sunkmetis dar nesibaigia, artėjant Velykoms pastebime pirmuosius žmonių optimizmo daigus – didžioji dauguma lietuvių ir toliau taupo, tačiau vis tik šias šventes žmonės ketina atšvęsti šiek tiek smagiau ir laisviau", - sako „Maxima LT“, Rinkodaros ir pardavimų departamento direktorius Saulius Jonaitis.

Pasak jo, žmonių nuotaikos pamažu nusistovi. Nors didžioji dauguma (84 proc.) tautiečių vis dar teigia, kad ekonominė situacija šalyje pablogėjo, 14 proc. lietuvių mano, kad situacija Lietuvoje nesikeičia ar net pamažu gerėja.

Daugiau nei trečdalis lietuvių sutikdami šias Velykas savo finansinę padėtį vertina kaip stabilią, tačiau tvirtina, kad ekonominė situacija tikrai arba greičiausiai paveiks jų šventes. Toks požiūris įtakoja ir žmonių planuojamas šventines išlaidas. 64 proc. lietuvių išlaidos Velykų stalui šiemet svyruos nuo 50 iki 200 Lt. Tiek pat pinigų dauguma lietuvių Velykoms žadėjo skirti ir pernai. Tačiau tokių, kurie Velykų stalui ketina išleisti 300 litų ir daugiau - šiemet ženkliai sumažėjo.

"Šioms Velykoms lietuviai nežada skirti daugiau lėšų nei praėjusioms. Tai akivaizdus pasikeitusio žmonių mąstymo įrodymas: nors žmonės jaučiasi gyvenantys šiek tiek stabiliau, išmokę taupyti sunkmečiu, jie apdairiai leisti pinigus ketina ir ateityje", - tvirtina S. Jonaitis. Pasak jo, žmonės jau įprato parduotuvių lentynose matyti sumažėjusias maisto produktų kainas, gausias akcijas ir nuolaidas, išmoko apsipirkti racionaliai, tad neabejoja, kad vaišėms jiems pavyks sutaupyti ir per šias šventes.

Tyrimo duomenimis, mažiau pinigų lietuviai ketina išleisti patys gamindami šventines vaišes ir joms ruošti rinkdamiesi įprastus, kasdien naudojamus produktus (70 proc. respondentų).

Efektyvia pagalba taupant lietuviai vadina akcijas bei nuolaidas prekybos centruose. Iš prekybininkų prieš šias šventes lietuviai tikisi platesnio su nuolaida šventėms skirtų prekių asortimento, nuolaidų brangesniems produktams, kurių negali nusipirkti kasdien. Nors didžioji dauguma lietuvių vaišes ketina gaminti patys (beveik 90 proc. respondentų), per šias šventes žmonės žada save palepinti ir įvairesniais jau paruoštais patiekalais – konditerijos, mėsos ir žuvies kulinarijos gaminais, salotomis.

Kaip ir kiekvienais metais daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų Velykas ketina sutikti ramiai ir tradiciškai: šeimos rate, prie pačių paruošto vaišių stalo. Didžioji dauguma tautiečių žada patys dažyti kiaušinius, eiti į bažnyčią, ridenti margučius (šį paprotį per Velykas prisimena 61 proc. lietuvių).

Šiais metais dažno lietuvio namuose Velykos bus šventiškesnės – net 58 proc. lietuvių šiemet verbomis ar kitais velykiniais atributais ketina pasipuošti namus, įsigyti velykinio stalo dekoracijų, 53 proc. apklaustųjų tvirtina planuojantys įteikti simbolines velykines dovanėles vaikams ir artimiesiems.

"Įvertinus optimistiškesnes žmonių nuotaikas, panašu, kad šiais metais su prasidėjusiu pavasariu sulauksime ir šiek tiek šviesesnių Velykų. Spręsti apie šventinius pardavimų rezultatus dar anksti, džiaugsimės, jei šios Velykos mums nebus blogesnės nei praėjusios", - sako S. Jonaitis.

„Maxima“ grupė užsakytą tyrimą atliko tyrimų ir analizės grupė "RAIT", kuri Lietuvoje ir Latvijoje gyventojų apklausą vykdė kovo 5-16 d. Tyrimas atliktas naudojant reprezentatyvias telefonines apklausas 25-54 metų amžiaus Lietuvos ir Latvijos gyventojų grupėje, sudarytoje iš 506 respondentų. Tyrimo rezultatai atspindi tikslinės grupės gyventojų nuomonės pasiskirstymą pagal amžių, lytį, gyvenamąją vietą, tautybę.