„Mano būsto“ administruojami daugiabučiai energiją vartojo efektyviau

Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos daugiabučiai namai, prisijungę prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu 2010 metų mėnesiu, šilumą vartojo maždaug 8 proc. efektyviau. Tai rodo bendrovės „Mano būstas“, visoje Lietuvoje vykdančios minėtą programą, duomenys.

Vilniaus daugiabučiuose, prisijungusiuose prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“, 2012 metų gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 30. Šis rodiklis sumažėjo 7,2 proc., palyginus su atitinkamu 2010 m. laikotarpiu, kai jis sudarė 32,3. Kauno daugiabučiuose 2012 metų gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 33,31 ir buvo 6 proc. mažesnis, nei tuo pačiu 2010 metų laikotarpiu, kai jis buvo 35,36.

Klaipėdos daugiabučiuose 2012 metų gruodį vidutinis svertinis šilumos suvartojimo koeficientas siekė 39,42 ir buvo 10 proc. mažesnis, nei atitinkamu 2010 metų laikotarpiu, kai jis sudarė 43,68.

Dar prieš prasidedant šiam šildymo sezonui bendrovės „Mano būstas“ prižiūrimuose daugiabučiuose vasarą buvo aktyviai diegiamos šilumą taupančios priemonės: keičiami pasenę šilumos punktai, statomi modernūs automatizuoti įrenginiai. montuojami nauji ir sandarinami seni langai bei laiptinių durys, montuojama šilumos sistemų balansavimo įranga, pasenusi šilumos vamzdynų izoliacija keičiama nauja. Dėl to atskiruose daugiabučiuose šilumos sutaupymas siekė 30 proc. ir daugiau.

Sostinės A.J. Povilaičio gatvės 8 name vienoje iš laiptinių pernai buvo sumontuoti nauji, šilumą taupantys langai. Šio namo gyventoja Irena Troc sakė jau seniai norėjusi pasikeisti langus, pro kuriuos švilpavo vėjas.

„Iš pradžių sunkiai sekėsi kaimynus prikalbinti, bet kai darbai buvo baigti, abejingųjų nebeliko. Dabar name ne tik šilčiau, bet ir gražiau“, – džiaugėsi 40 metų senumo daugiabutyje gyvenanti vilnietė.

Šilumos taupymo priemonės sėkmingai įdiegtos ir Rasytės g. 2 name Kaune. Čia buvo pakeistas šilumokaitis, sumontuoti nauji langai laiptinėje, pakeistos stogo durys, įstiklinti šiukšlių šachtų balkonėliai, suremontuotos tarpblokinės siūlės.

„Apie komfortą ir geresnes gyvenimo sąlygas galiu pasakyti tiek, kad po šilumą taupančių darbų atlikimo jos itin pagerėjo. Namuose ir laiptinėje tapo šilčiau, skersvėjai nebeerzina. Kitiems kauniečiams taip pat siūlyčiau pasirūpinti, kad jų daugiabučiuose šilumą neitų į orą“, – kalbėjo Rasytės g. 2 namo gyventojas Valerijus Aleksandrovas.

Klaipėdos Debreceno g. 66 name šiais metais buvo įrengtas nepriklausomas automatizuotas šilumos mazgas. Šiame daugiabutyje gyvenanti Jelena Fiodorova neabejoja – naujas įrenginys kur kas efektyvesnis už neekonomišką senąjį.

„Pinigine išraiška sunku pasakyti, koks sutaupymo rezultatas, nes reikia laiko, kol pavyks suskaičiuoti ir palyginti duomenis. Tačiau kas liečia komfortą, tai jis, be jokios abejonės, žymiai pagerėjo“, - tvirtino klaipėdietė.

Prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos“ prisijungę namai praėjusių metų šildymo sezono metu, palyginti su 2010-2011 metų sezonu, sutaupė 17 proc. šilumos, kas pavertus pinigais sudaro apie 2,3 mln. litų. Prie programos prisijungę Vilniaus gyventojai sutaupė 1,4 mln. litų, Kauno – 171 tūkst. litų, Klaipėdos – 623 tūkst. litų, kitų miestų – 112 tūkst. litų. Prie „5 žingsnių šilumos taupymo programos” visoje Lietuvoje jau yra prisijungę beveik 800 daugiabučių namų.

Kokių žingsnių rekomenduojama imtis, siekiant taupyti šilumą, kaip prisijungti prie iniciatyvos, galima sužinoti  interneto svetainėje www.taupykimesiluma.lt bei „Facebook“ paskyroje http://www.facebook.com/taupykimesiluma. Apie programos įgyvendinimą savo name gyventojai gali sužinoti kreipęsi tiesiogiai į administruojančią bendrovę.