Mamų kelias į darbo rinką vis dar klaidus

Moterys, namuose auginančios mažus vaikus, teigia, kad yra vis labiau ignoruojamos potencialių darbdavių.

„Išlįsti iš namų šeimininkės pareigų - labai sunku“, - sako mažametį vaiką auginanti bedarbė Agnė. Moteris pasakoja, kad norėtų pradėti vėl dirbti, bet tam esą kliudo mažamečio vaiko mamos statusas.

Pasak pašnekovės, grįžti į darbo rinką sunku ir pačioms mamoms. „Ilgesnį laiką nedirbus stipriai pasikeičia žmogaus savęs vertinimas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Atrodo, kad jau nieko nebemoki.

Taip pat akivaizdu, koks yra darbdavių požiūris į mamas, kurios yra tik bandančios sugrįžti į darbo rinką. Aš iš viso nelabai įsivaizduoju, kokia gali būti moters kvalifikacija ir šansai gauti darbą, jeigu moteris į jį nori grįžti namie su vaiku praleidusi, pavyzdžiui, 7 metus.

Mano atveju, darbdavys renkasi žmogų, kuris neturi mažo vaiko. Su tokiu žmogumi paprasčiausiai mažiau problemų: nereikia apmokėti mokymų, kuriuos galbūt reikėtų apmokėti, mažiau problemų su tradiciniais biuleteniais, kurie yra nuolatinis dalykas, kai mažas vaikas pradeda eiti į darželį“, - pasakojo pašnekovė.

Agnės žodžius patvirtino ir Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas viešiesiems ryšiams V. Dambrava.

„Namų šeimininkė - turintis neigiamą emocinį krūvį štampas. Namų šeimininkė - tai didžiulis neapmokamas darbas, kurį paprastai daro moterys. Tačiau moterų, norinčių iš namų šeimininkės darbo sugrįžti į tikrą darbą, padėtis yra tikrai problematiška“, - teigia V. Dambrava.

Socialinius, kultūrinius ir politinius projektus įgyvendinančios viešosios įstaigos „Naujos kartos moterų iniciatyva“ vadovė Julija Mažuolienė pastebi, kad ypač siauras galimybių ratas atsiveria toms moterims, kurios namuose, pasitenkindamos namų šeimininkės vaidmeniu, praleido 5-10 metų.

„Pas mus dažnai skatinamas toks šeimos modelis, kai vyras yra šeimos maitintojas, o moteris yra namų židinio sergėtoja. Jei moteris pasirenka būti namie, prižiūrėti vaikus, prižiūrėti namus, vyras uždirba pinigus. Moteris nedaro karjeros, nesimoko, nedirba, užsiima vaikais.

Yra labai daug atvejų, kai tokiose šeimose, užaugus vaikams, moteris nori kažką veikti, bet ką tai moteriai daryti? Ji dažniausiai moka tiktai vieną - prižiūrėti vaikus ir prižiūrėti namus. Ir kai tokiose šeimose įvyksta skyrybos, moteris net negali surasti darbo, nes neturi jokios specialybės“, - pastebi J. Mažuolienė.

Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad visuomenės narių nuomonė apie namų šeimininkes yra tik jų pačių problema - svarbiausia, kaip save vertina moteris.

„Pasiekimus labai sunku palyginti. Sakykime, kaip mes palyginsime menininko, mokslininko ir sportininko pasiekimus? Kaip palyginti pasiekimus moters, kuri išaugino ir išauklėjo tris vaikus, su tos moters pasiekimais, kuri padarė profesinę karjerą?

Reikia pradėti nuo adekvataus savęs vertinimo, kurį apibūdinti labai paprasta. Žmogus, kuris adekvačiai save vertina, nemano, kad yra blogesnis už kitus“, - pažymėjo psichologas.

Visgi, pasak G. Navaičio, pačios moterys dažnai klaidingai formuoja savo lūkesčius. Jo nuomone, vienodai išnaudoti savo potencialą šeimoje ir profesinėje srityje tiesiog neįmanoma.

„Jeigu užduodame klausimą moteriai, kaip ji įsivaizduotų savo gyvenimo geriausią variantą, labai reta kuri atsako, kad norėtų pasišvęsti tik profesinei karjerai ir taip pat gana reta, kuri atsako, jog norėtų rūpintis tik namais, buitimi ir vaikais apsiriboti.

Didžioji dalis atsako, kad norėtų pusę darbo dienos dirbti profesinėje veikloje, o pusę dienos skirti namams ir šeimai. Bet ką reiškia toks atsakymas? Jis iš karto nurodo, kad ta moteris idealiu variantu lyg ir nebegalės konkuruoti darbo rinkoje taip, kaip konkuruoja vyras. Dirbdama pusę dienos ji negali turėti tų pasiekimų, kaip vyras. Net jeigu ji yra labai talentinga, vis tiek ji išnaudos tik 50 procentų savo gebėjimų.

Todėl matome tam tikrą prieštaravimą, nes iš vienos pusės moterys laiko tokį gyvenimo būdą kaip ir idealu, iš kitos pusės, kada jos susikuria tokį gyvenimo būdą, tai ir jos pačios lieka nepatenkintos, nes negali pasiekti profesinėje veikloje kiek galėtų ir sugebėtų“, - pastebėjo psichologas.

G. Navaičio nuomone, aplinkinių požiūris į karjerą ir šeimą   derinančias moteris irgi dvejopas. Anot psichologo, profesinėje veiklos jos dažnai nuvertinamos, tačiau gyvenimo būdo joms pavydima.


Šiame straipsnyje: darbo rinkamotinos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas
    Pietryčių Lietuvos regiono plėtros fondas nebus steigiamas

    Vieno ekonomiškai silpniausių šalyje Pietryčių Lietuvos regiono, kuriame yra Vilniaus ir Šalčininkų rajonai, plėtros fondas kol kas nebus steigiamas. ...

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    51
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

    1
  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    8
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    6
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
Daugiau straipsnių