Mamų kelias į darbo rinką vis dar klaidus

Moterys, namuose auginančios mažus vaikus, teigia, kad yra vis labiau ignoruojamos potencialių darbdavių.

„Išlįsti iš namų šeimininkės pareigų - labai sunku“, - sako mažametį vaiką auginanti bedarbė Agnė. Moteris pasakoja, kad norėtų pradėti vėl dirbti, bet tam esą kliudo mažamečio vaiko mamos statusas.

Pasak pašnekovės, grįžti į darbo rinką sunku ir pačioms mamoms. „Ilgesnį laiką nedirbus stipriai pasikeičia žmogaus savęs vertinimas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Atrodo, kad jau nieko nebemoki.

Taip pat akivaizdu, koks yra darbdavių požiūris į mamas, kurios yra tik bandančios sugrįžti į darbo rinką. Aš iš viso nelabai įsivaizduoju, kokia gali būti moters kvalifikacija ir šansai gauti darbą, jeigu moteris į jį nori grįžti namie su vaiku praleidusi, pavyzdžiui, 7 metus.

Mano atveju, darbdavys renkasi žmogų, kuris neturi mažo vaiko. Su tokiu žmogumi paprasčiausiai mažiau problemų: nereikia apmokėti mokymų, kuriuos galbūt reikėtų apmokėti, mažiau problemų su tradiciniais biuleteniais, kurie yra nuolatinis dalykas, kai mažas vaikas pradeda eiti į darželį“, - pasakojo pašnekovė.

Agnės žodžius patvirtino ir Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas viešiesiems ryšiams V. Dambrava.

„Namų šeimininkė - turintis neigiamą emocinį krūvį štampas. Namų šeimininkė - tai didžiulis neapmokamas darbas, kurį paprastai daro moterys. Tačiau moterų, norinčių iš namų šeimininkės darbo sugrįžti į tikrą darbą, padėtis yra tikrai problematiška“, - teigia V. Dambrava.

Socialinius, kultūrinius ir politinius projektus įgyvendinančios viešosios įstaigos „Naujos kartos moterų iniciatyva“ vadovė Julija Mažuolienė pastebi, kad ypač siauras galimybių ratas atsiveria toms moterims, kurios namuose, pasitenkindamos namų šeimininkės vaidmeniu, praleido 5-10 metų.

„Pas mus dažnai skatinamas toks šeimos modelis, kai vyras yra šeimos maitintojas, o moteris yra namų židinio sergėtoja. Jei moteris pasirenka būti namie, prižiūrėti vaikus, prižiūrėti namus, vyras uždirba pinigus. Moteris nedaro karjeros, nesimoko, nedirba, užsiima vaikais.

Yra labai daug atvejų, kai tokiose šeimose, užaugus vaikams, moteris nori kažką veikti, bet ką tai moteriai daryti? Ji dažniausiai moka tiktai vieną - prižiūrėti vaikus ir prižiūrėti namus. Ir kai tokiose šeimose įvyksta skyrybos, moteris net negali surasti darbo, nes neturi jokios specialybės“, - pastebi J. Mažuolienė.

Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad visuomenės narių nuomonė apie namų šeimininkes yra tik jų pačių problema - svarbiausia, kaip save vertina moteris.

„Pasiekimus labai sunku palyginti. Sakykime, kaip mes palyginsime menininko, mokslininko ir sportininko pasiekimus? Kaip palyginti pasiekimus moters, kuri išaugino ir išauklėjo tris vaikus, su tos moters pasiekimais, kuri padarė profesinę karjerą?

Reikia pradėti nuo adekvataus savęs vertinimo, kurį apibūdinti labai paprasta. Žmogus, kuris adekvačiai save vertina, nemano, kad yra blogesnis už kitus“, - pažymėjo psichologas.

Visgi, pasak G. Navaičio, pačios moterys dažnai klaidingai formuoja savo lūkesčius. Jo nuomone, vienodai išnaudoti savo potencialą šeimoje ir profesinėje srityje tiesiog neįmanoma.

„Jeigu užduodame klausimą moteriai, kaip ji įsivaizduotų savo gyvenimo geriausią variantą, labai reta kuri atsako, kad norėtų pasišvęsti tik profesinei karjerai ir taip pat gana reta, kuri atsako, jog norėtų rūpintis tik namais, buitimi ir vaikais apsiriboti.

Didžioji dalis atsako, kad norėtų pusę darbo dienos dirbti profesinėje veikloje, o pusę dienos skirti namams ir šeimai. Bet ką reiškia toks atsakymas? Jis iš karto nurodo, kad ta moteris idealiu variantu lyg ir nebegalės konkuruoti darbo rinkoje taip, kaip konkuruoja vyras. Dirbdama pusę dienos ji negali turėti tų pasiekimų, kaip vyras. Net jeigu ji yra labai talentinga, vis tiek ji išnaudos tik 50 procentų savo gebėjimų.

Todėl matome tam tikrą prieštaravimą, nes iš vienos pusės moterys laiko tokį gyvenimo būdą kaip ir idealu, iš kitos pusės, kada jos susikuria tokį gyvenimo būdą, tai ir jos pačios lieka nepatenkintos, nes negali pasiekti profesinėje veikloje kiek galėtų ir sugebėtų“, - pastebėjo psichologas.

G. Navaičio nuomone, aplinkinių požiūris į karjerą ir šeimą   derinančias moteris irgi dvejopas. Anot psichologo, profesinėje veiklos jos dažnai nuvertinamos, tačiau gyvenimo būdo joms pavydima.


Šiame straipsnyje: darbo rinkamotinos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Lietuvos verslas nusitaikė į Kiniją
    Lietuvos verslas nusitaikė į Kiniją

    „Auga Group“ priklausančių įmonių pagamintų ekologinių gaminių bandomąją partiją laivams gabenant į Japoniją, „Auga Group“ valdybos pirmininkas Kęstutis Juščius sako, kad ekologiškų produktų poreikis smarki...

  • Vadovų atlyginimai – po devyniais užraktais
    Vadovų atlyginimai – po devyniais užraktais

    Kai kurių valstybės įmonių ir bendrovių vadovų atlyginimams esant po devyniais užraktais, Ūkio ministerija sugalvojo, kaip valstybei priklausančių įmonių ir bendrovių vadovus priversti skaidrinti savo veiklą, įstatymo raidei nepaklūstantiems va...

  • Darbo birža kitąmet taps Užimtumo tarnyba
    Darbo birža kitąmet taps Užimtumo tarnyba

    Socialinės apsaugos ministerija pradeda Darbo biržos pertvarką ir nuo kitų metų spalio įsteigs Užimtumo tarnybą - ji į vieną struktūrą sujungs dabar atskirai veikiančius teritorinius Darbo biržos padalinius. ...

  • Ekonomistai neigiamai vertina R. Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus
    Ekonomistai neigiamai vertina R. Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus

    Ekonomistai Nerijus Mačiulis ir Gitanas Nausėda neigiamai vertina „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio norą keisti fiskalinės drausmės įstatymus, nes jie šalį apsaugo nuo politikų užgaidų išleisti daugiau nei yra surenk...

    3
  • Klaipėdoje – būstų nuomos varžybos
    Klaipėdoje – būstų nuomos varžybos

    Uostamiestyje įsibėgėjo studentiškų būstų paieškos maratonas. Mokslų į uostamiestį krimsti atvykstantiesiems "sumedžioti" pigiai išlaikomą butą – nelengva misija. Paieškas apsunkina ne tik jaunam sunkiai ...

    4
  • Auga Lietuvos žuvininkystės potencialas
    Auga Lietuvos žuvininkystės potencialas

    Žemės ūkio ministrui Broniui Markauskui įvertinus Lietuvos žuvininkystės sektoriaus aktualijas ir tendencijas, prieita prie išvados, kad šio sektoriaus potencialas auga. Lietuvos žuvininkystės įmonės vis intensyviau naudojasi Lietuvos ...

  • Metinė infliacija Lietuvoje – didžiausia ES
    Metinė infliacija Lietuvoje – didžiausia ES

    Suderinta metinė infliacija šių metų liepos mėnesį Lietuvoje buvo didžiausia tarp visų Europos Sąjungos (ES) šalių, skelbia Eurostatas. ...

    3
  • Metro: mitologinė būtybė ar panacėja vilniečiams?
    Metro: mitologinė būtybė ar panacėja vilniečiams?

    Vilniaus metropoliteno projektas – ekonomiškai negyvybingas, o valstybė turi daug svarbesnių problemų. Taip portalui LRT.lt sako Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos narys Virginijus Sinkevičius....

    3
  • R. Karbauskis: pasirūpinti žmonių gerove trukdo per krizę priimti įstatymai
    R. Karbauskis: pasirūpinti žmonių gerove trukdo per krizę priimti įstatymai

    Ankstesnių valdžių priimti įstatymai, numatantys fiskalinės drausmės apribojimus biudžeto deficitui ir išlaidoms augti, neleidžia papildomai gaunamų valstybės pajamų skirti žmonių gerovei didinti, tvirtina Lietuvos valstiečių ir žaliųj...

    12
  • Kita augančių algų medalio pusė: kyla kainos, dirbti nėra kam
    Kita augančių algų medalio pusė: kyla kainos, dirbti nėra kam

    Lietuvos gyventojų emigracija – itin neigiamas reiškinys, turėjęs tik vieną teigiamą pusę – šalyje mažėjo nedarbas. Tačiau ir šis aspektas jau atsisuko prieš šalies gyventojus. ...

    8
Daugiau straipsnių