Maisto produktų brangimas - neišvengiamas

Lietuvos pramonininkų konfederacija, atlikusi įmonių apklausą, skelbia skeptišką įmonės vadovų prognozę ateičiai. Esą paskutinį šių metų ketvirtį pramonės įmonių vadovų optimizmas slūgs, nors pati pramonė turėtų nuosekliai augti.

Pramonininkai pastebi, kad lūkesčių indeksas mažėja nuo pat metų pradžios ir metų pabaigoje tesieks 57 proc., praneša LTV „Šiandien“.

Nelaukiama ir vidaus paklausos atsigavimo, nes ją slopins augančios vandens, elektros, dujų ir kito kuro kainos, taip pat brangstantis maistas. Labiausiai turėtų brangti mėsa.

„Mėsos pramonė mato didelę problemą dėl mėsos žaliavų kainų augimo, kuris sudaro nuo 20 iki 30 proc., o produktai per paskutinius pusantrų metų nėra pabrangę.
Tad matome, kad ta spyruoklė yra susispaudusi ir produktų brangimas artimiausioje ateityje yra neišvengiamas“, – sako Egidijus Mackevičius, Mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius.

Mėsos perdirbėjų teigimu, produkcijos brangimo tikėtasi vasarą, o šio nebuvus, dabar prognozuojama, kad kils ne tik mėsos kainos, bet brangs ir visi maisto produktai.
Tam įtakos gali turėti ir rekordiškai brangusios dujos.

„Niūros prognozės dėl šildymo iš dalies pasitvirtina, o tai reiškia, kad tai bent iš dalies paveiks ir vidaus vartojimą“, – teigia Pramonininkų konfederacijos analitikas Aleksandras Izgorodinas.

Lygindami trečiojo ir ketvirtojo ketvirčių duomenis pramonininkai prognozuoja, kad didesnė darbo jėgos paklausa išliks metalo, mašinų ir įrenginių pramonėje, o daugiausiai darbuotojų bus atleista medienos, baldų, maisto ir gėrimų pramonės šakose.

Bankų analitikų teigimu, pramonės situacija prastėja ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje, kur žmonės atleidžiami labiau nei per krizę.

„Blogesni pasitikėjimo rodikliai yra visiškai normalu. Reikėtų ruoštis tam, kad blogesni laikai gali ateiti, todėl daugybė darbdavių ne tik vengia didinti darbo vietų skaičių, didinti pramonės, produkcijos apimtis, bet pamažu pradeda ir taupyti“, – tvirtina Jekaterina Rojaka, „DnB Nord“ banko grupės vyriausioji ekonomistė.

„Akivaizdu, kad lūkesčiai dėl išorinės rinkos raidos augimo tampa vis labiau pesimistiniai, o tai neabejotinai veikia pramonės intencijas, jų norus investuoti, didinti darbo užmokestį ir pan. Visi tie gerieji planai, matyt, kad bus nukelti į ateitį“, – sako Violeta Klyvienė, „Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims.
Bankininkai neatmeta antrosios krizės bangos poveikio Lietuvai, o nerimą stiprina vis labiau lėtėjanti pramonė Lietuvoje.