Maistas parduotuvėse brangsta be argumentų

Per metus kasdieniame maisto produktų krepšelyje atpigo vos keturi produktai – bulvės, kiaušiniai, juoda duona ir pieniškos dešrelės. Labiausiai maistas brango prekybos tinkluose, kovojančiuose dėl mažų kainų lyderio pozicijų.

Prekybos tinklų reitingas

Skirtinguose prekybos tinkluose apsiperkančių žmonių išlaidos maistui per metus padidėjo 3–8 proc. Labiausiai maistas pabrango prekybos tinkle „Iki“. Jame perkant tuos pačius produktus šiemet tenka iš piniginės ištraukti 8 proc. daugiau pinigų nei pernai. Šiuo metu šis prekybos tinklas yra brangiausias.  „Rimi“ parduotuvėse, kuriose pernai kainos buvo didžiausios, maistas per metus pabrango 4 proc.

Mažų kainų lyderiu save vadinančiam prekybos tinklui „Norfa“ ant kulnų lipa „Maxima“. Šio prekybos tinklo parduotuvėse maistas brango mažiausiai – vos 3 proc. Per metus „Norfoje“ kasdienių maisto produktų krepšelis pabrango 5 proc.ir šiuo metu kainuoja tik litu mažiau nei „Maximos“ parduotuvėje.

Tai, kad prekybos tinklas „Maxima“ sumažino maisto kainas atsisakydamas dalies pelno, tik patvirtina, jog prekybos tinklai turi vidinių išteklių nebranginti maisto nepatirdami nuostolių.

Pastebima, kad šiemet padidėjo kasdienių prekių krepšelio kainų skirtumas skirtinguose prekybos tinkluose. Pernai perkant tas pačias prekes brangiausioje ir pigiausioje parduotuvėje skirtumas siekė 5 litus, šiemet jis padidėjo iki 7 litų.

Tai, kad maistas per metus labiausiai pabrango prekybos tinkluose „Iki“ ir „Norfa“, o brangiausiai jis kainuoja parduotuvėse „Iki“ ir „Rimi“, parodė dienraščio atlikta maisto produktų kainų analizė skirtinguose prekybos tinkluose. Remtasi oficialia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro praėjusios savaitės maisto produktų kainų statistika, viešai skelbiama portale www.produktukainos.lt.

Kratosi brangininkų etiketės

Su šiomis išvadomis pagal specialistų kas savaitę surenkamas produktų kainas sutinka ne visi prekybos tinklai. Pabrėžtina, kad specialistai kas savaitę tikrina tų pačių produktų kainas – tai leidžia jas objektyviai palyginti. Tai nebūtinai būna mažiausios to produkto kainos, todėl prekybos tinklams labiausiai dėl to ir pikta.

„Nesutinkame. Apsipirkti tinkle „Iki“ tikrai nėra brangiausia. Visų pirma, iki galo neaišku, kokių produktų kainos palyginamos ir kiek jų įtraukiama į palyginimą. Tarkime, interneto svetainėje nurodyta, kad 10 vnt. L kategorijos kiaušinių kainavo 3,5 lito, nors L kategorijos „Cento“ kiaušinių mūsų parduotuvėse buvo galima nusipirkti už 3,09 lito. Kiaulienos kumpio be kaulo praėjusios savaitės kaina nurodyta 14,99 lito, nors jo įsigyti buvo galima ir už 14,39 lito. Tokių pavyzdžių yra ir daugiau“, – bandė teisintis prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai Valdas Lopeta.

Brangiausio prekybos tinklo etiketės jis bando kratytis teigdamas, kad kai kurių kasdienio vartojimo prekių kainos yra netgi mažiausios rinkoje.

Konkurento prekybos tinklo „Norfa“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigė, kad mažesnes kainas vartotojams pavyksta pasiūlyti dėl geresnių organizacinių dalykų.

„Mūsų kai kur galbūt geresnė organizacija kiekvienoje grandyje, t. y. nuo produkto gamybos iki jo pateikimo į lentynas“, – sakė jis.

Pasak prekybos tinklo „Rimi“ atstovės spaudai Ramintos Stanaitytės-Česnulienės, perkant prekybos tinklo privačia etikete pažymėtus kasdienio vartojimo produktus galima apsipirkti daugiau nei 10 proc. pigiau. „Iki“ atstovas teigė, kad šio prekybos tinklo etikete pažymėti produktai pigesni net iki 20 proc.

Atpiginti apsimoka

Tačiau pirkėjai dažnai mieliau renkasi savo mėgstamą maistą gražesnėse pakuotėse, o ne prekybos centro etiketėmis pažymėtus produktus. Ne paslaptis, kad prekybos tinklų užsakymai gamintojų yra geidžiami dėl didelio kiekio, tačiau reikalavimas pagaminti kuo pigiau atsiliepia galutinio produkto kokybei. Kai kurie prekybos tinklai savo „firminius“ produktus užsako net ne Lietuvoje, o, pvz., Lenkijoje.

Šios vasaros pradžioje pasiskelbęs kai kuriuos kasdienius maisto produktus atpiginantis prekybos tinklas „Maxima“ tai sakė darantis atsisakydamas dalies pelno. Dienraštis jau rašė, kad ekonominių argumentų brangti atpigintam maistui nebuvo, o krentant mėsos kainai ji savaime turėjo pigti. Nors prekybos tinklas šio maisto atpigimo nuopelnus prisiėmė sau, pastebėta padidėjusi pigesnio maisto paklausa.

„Toks žingsnis įmonei jau kainavo daugiau nei 4 mln. litų. Pirkėjai iš tiesų aktyviau renkasi atpigintas prekes, skirtingose kategorijose šių prekių paklausa ūgtelėjo nuo 5 iki 20 proc.“, – sakė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė spaudai Olga Malaškevičienė. Natūralu, kad išaugus paklausai parduodamas atpigintus produktus prekybos tinklas turėjo uždirbti daugiau.

Pastebima, kad šiuo „Maximos“ pavyzdžiu, bet tyliai, pasekė ir kiti prekybos tinklai. Taigi kai vienas rinkos žaidėjas sumažino kainas atsisakydamas dalies pelno, prabilo ir kitų prekybos tinklų „sąžinės balsas“ – ir juose pigo tie patys produktai.

Turėtų pateikti argumentus

Tai, kad maisto kainas diktuoja didieji prekybos tinklai, neabejoja ir Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys. Jo pastebėjimu, dešimties maisto produktų kainos, kurias prieš pusantrų metų akylai pradėjo stebėti konkurencijos sargai, išliko stabilios arba mažėjo.

„Stebimų maisto produktų kainos sustabarėja. Galima daryti išvadą, kad prekybininkai stengiasi neliesti šių produktų, kad visuomenėje nesukeltų pasipiktinimo. Arba bando parodyti, kad pas juos niekas nekinta ir visos produktų kainos išlieka stabilios“, – teigė A.Gapšys. Todėl, jo nuomone, siekiant pažaboti maisto kainų brangimą, parlamentarams reiktų kalbėti ne apie antkainių ribojimą, o apie gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų įpareigojimą pateikti argumentus Konkurencijos tarnybai, dėl kokių priežasčių ketinama pabranginti maistą.

„Pirmiausia reiktų paskelbti sąrašą įmonių, kurios turi įtakos rinkos kainoms. Kiekvienoje šakoje tokių įmonių yra. Kainų didinimo argumentus reiktų pateikti, jeigu maisto produktai būtų branginami, pvz., 5 proc. Jeigu kainos kyla dėl padidėjusių supirkimo kainų ar išaugusių energijos išteklių, turėtų būti tiksliai nurodyta, kiek pakilo“, – siūlė agrarinės ekonomikos ekspertas.

Pasak jo, šiuo metu kainos keliamos netiksliai, o neretai ir per anksti, pvz., vos pranešama apie pakilusias grūdų supirkimo kainas, duona lentynose brangsta iškart, nors dar kepama iš pigių miltų.

„Objektyvių kainų didinimo motyvų neretai labai trūksta“, – pabrėžė A.Gapšys.

Maisto kainų perspektyvos

Kai kurie prekybos tinklai jau suskubo paskelbti, kad artimiausiu metu jų parduotuvėse maistas nebrangs. A.Gapšio pastebėjimu, kai kurių maisto produktų kainos turėtų sustoti augti, bet, pvz., kiauliena, turėtų brangti.

„Bulvių ir daržovių kainos tikrai nebus didesnes nei pernai. Per metus apie 15 proc. pabrangę pieno produktai jau per brangūs, todėl kelti šių produktų kainą būtų per drastiška. Jeigu pasakyčiau, kad brangs miltai, tai būtų tolygu pasakymui, kad miltų gamintojai neturi sąžinės. Pasaulio rinkų tendencijos rodo, kad brangti šiam maistui nėra pagrindo“, – teigė pašnekovas.

Tačiau, pasak jo, dėl šalyje siaubusio kiaulių maro atpigusi kiauliena dar šiemet turėtų pabrangti. „ES jau išdavė leidimą įvežti kiaulieną į ES. Intensyviai dirbama ir dėl eksporto atnaujinimo į Rusiją. Todėl kiauliena pabrangs neišvengiamai“, – sakė jis.


Šiame straipsnyje: maistaskainosprekybos centras

NAUJAUSI KOMENTARAI

Dumcius

Dumcius portretas
geriausias Baltarusijos- Lietuvos draugystes pavyzdys Vilniaus rajono Rudaminos baltarusisku-kontrabandiniu prekiu turgelis. atvaziuokite apsipirkti. Ir pigios saliarkos, degtines, cigareciu, kondensuoto pieno, giros, duonos, sviesto, sureliu ir suriu, aliejaus ir daug kitokiu gerybiu pigiau nei Maximoje isigysite, pasiklausysite klegancios baltarusiskos snekos, na ir siaip smagiai praleisite sestadienio rytmeti. Aciu vyriausybei, kad padidino baltarusisku prekeiviu srauta, nebus vizu, gal ir kainos bus pigesnes.

NE brangsta

NE brangsta portretas
o branginamas.

Ištroškusiems pinigų

Ištroškusiems pinigų portretas
Tegul bringsta, vasara praėjo, nereikėjo sodų prakalinėt.
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Darbo birža švaisto ES milijonus?
    Darbo birža švaisto ES milijonus?

    Noras keisti arba įgyti profesiją gali įstumti į keblią padėtį. Kaunietis Martynas Staliulionis, pasinaudojęs Darbo biržos  pasiūlyta profesinio mokymo programa, ėmė abejoti, ar tai nėra tuščias ES skirtų pinigų švaistymas. ...

    26
  • Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams
    Lietuvos elektros sistema pasiruošusi žiemos išbandymams

    Smarkiai išaugusios importo galimybės užtikrina elektros sistemos adekvatumą visą žiemą. Planuojama, kad naujausios tarptautinės jungtys „LitPol Link“ ir „NordBalt“ dirbs visus ateinančius tris mėnesius. 2015 m. žiemą ...

  • Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių
    Apklausa: lietuviai po Kalėdų eglute labiausiai nenorėtų rasti statulėlių

    Artėjant didžiausioms metų šventėms, aplanko ne tik jaukus laukimo jausmas, bet ir dovanų pirkimo karštinė: ką dovanoti? Daugiau nei pusė apklaustų lietuvių atvirauja labiausiai nenorintys gauti keraminių statulėlių ir puodelių (32,...

  • Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų
    Bekontakčiai mokėjimai – nuo kitų metų

    Didžiųjų prekybos tinklų parduotuvėse jau įdiegti bekontakčio mokėjimo terminalai, tačiau 46 tūkst. bekontaktes mokėjimo korteles įsigijusių gyventojų dar priversti jomis atsiskaitinėti kaip įprastomis, rašo "Lietuvos žinios"....

  • Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama
    Į madą grįžta mediniai žaislai, bet didelė jų dalis – eksportuojama

    Prekybininkai sako – į madą grįžta mediniai žaislai. Jų paklausa kasmet auga, ypač prieš didžiąsias šventes. Tačiau gamintojai konstatuoja, kad medinių žaislų Lietuvoje lieka nedaug. Didžioji jų dalis eksportuojama į užsien...

  • Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka
    Darbuotojų paieška: kodėl „Facebook“ tam puikiai tinka

    Statistika rodo, kad jauni žmonės nuo 18 iki 29 metų Lietuvoje ieško darbo pasitelkdami socialinius tinklus, savo ruožtu darbdaviai lygiai taip pat ieškodami darbuotojų naudoja šias priemones. Anot Lietuvoje trečius metus veikiančio...

  • Būstui įsigyti – valstybės parama
    Būstui įsigyti – valstybės parama

    Naujoji Lietuvos valdžia žada paspirtį jaunoms šeimoms, kad šios galėtų lengviau įsigyti savo pirmąjį būstą. Anot paskirtojo premjero Sauliaus Skvernelio, pajamų tam žada ieškoti didindama per biudžetą perskirstomą bendrojo ...

    6
  • Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų
    Seimas imasi 23 Darbo kodekso pataisų

    Pirmoje dienos pusėje nutaręs svarstyti valdančiųjų pataisas dėl dalies socialinio modelio nuostatų atšaukimo arba jų įsigaliojimo atidėjimo, Seimas ketvirtadienio pavakarę priėmė svarstyti dar vieno naujojo Darbo kodekso pataisų glėbį. ...

    5
  • Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja
    Darbuotojai džiaugiasi, o ekonomistai nerimauja

    Remiantis statistika, darbo užmokestis Lietuvoje šiais metais augo. Tiesa, ekonomistai dėl to nerimauja – jų teigimu, kuo didesnės bus algos, tuo mažiau konkurencinga bus Lietuvos ekonomika. Mat konkuruoti su kitų šalių gamintojais, ...

    2
  • R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą
    R. Budbergytė: teko tvirtai laikyti antipopulistinį skydą

    Kadenciją baigianti finansų ministrė Rasa Budbergytė sutiko su "Kauno dienos" skaitytojais pasidalyti mintimis apie iššūkius, su kuriais jai teko susidurti einant atsakingas pareigas, ir trumpai apžvelgti nuveiktus darbus. Ministr...

    1
Daugiau straipsnių