- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) sausio mėnesį atlikto ekonomikos tyrimo duomenimis, šiais metais Lietuvos laukia dar didesnė šešėlinės ekonomikos dalis, augantis nedarbo lygis, sumažėjusios žmonių gaunamos pajamos. Visgi rinkos dalyviai nusiteikę kiek optimistiškiau nei anksčiau.
Nors 2009 m. reguliavimo našta išaugo, vilties, anot LLRI ekspertų, teikia atsigaunančios užsienio rinkos, didėsiantis eksportas, gerėjantys įmonių finansiniai rodikliai.
25- asis Lietuvos ekonomikos tyrimas rodo, kad rinkos dalyviai nusiteikę šiek tiek optimistiškiau nei prieš pusę metų. Geresni daugelio ekonominių rodiklių vertinimai ir prognozės lyginant su tyrimu, atliktu 2009 m. rugsėjo mėn. Tačiau optimizmas labai nuosaikus. 2009 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) sumenko 14,5 proc.
Prognozuojama, kad 2010 m. ekonomikos kritimas sulėtės, BVP sumažės dar 1 proc. Tai rodo, kad Lietuvos ekonomika šiais metais stabilizuosis, tačiau augti nepradės ir pagal sukuriamą BVP 2010 m. liks beveik tokioje pat padėtyje.
Anot LLRI viceprezidento Giedriaus Kadziausko, vienas blogiausiai įvertintų rodiklių yra nedarbo lygis - manoma, kad nedarbas 2009 m. siekė 15 proc., o 2010 m. nedarbas išaugs iki 17 proc. Tyrimo dalyvių buvo klausiama, dėl kokių priežasčių 2009 m. buvę bedarbiai negalėjo rasti darbo.
Ekspertų vertinimu, nepalanki ekonominė padėtis lėmė 65 proc. bedarbystės, dėl per aukštos minimalios algos bei griežto darbo santykių reguliavimo darbo susirasti negalėjo 15 proc. bedarbių, dar 20 proc. lėmė nenoras dirbti, motyvacijos nebuvimas, kvalifikacijos ir patirties stoka, per dideli darbą norinčių susirasti žmonių lūkesčiai.
„Didelį nedarbą lemia tiek prasta šalies ekonominė padėtis, tiek ir norinčiųjų įsidarbinti asmeninės savybės bei darbo rinkos reguliavimas. Nepaisant itin griežto darbo santykių reguliavimo Lietuvoje bei susidariusios sudėtingos padėties nedarbo rinkoje, darbo santykių liberalizavimo sprendimų, galinčių sumažinti nedarbo lygį, nesiimta. LLRI tyrimo duomenimis, mažinant minimalią algą bei laisvinant darbo santykių reguliavimą, 2009 m. darbą būtų galėję rasti 40 tūkst. bedarbių“, - sako G. Kadziauskas.
Šalia nedarbo lygio ir toliau labai aktualia tema išlieka šešėlinės ekonomikos dalis. Tyrimą rengęs LLRI ekspertas Vytautas Žukauskas sako, kad tyrimo duomenimis, 2010 m. šešėlinė ekonomika pasieks apie 27 proc. BVP. Bent dalį savo veiklos šešėlyje 2009 m. vykdė 37 proc. ūkio vienetų, manoma, kad 2010 m. ši dalis sieks 42 proc.
„Didėjanti mokesčių našta, nemažėjanti įmonių administracinė našta, griežtas darbo santykių reguliavimas yra šešėlio didėjimo priežastys. Norint sumažinti šešėlinės ekonomikos mastą, į šias sritis turėtų būti nukreiptos valdžios pastangos. Deja, valdžios siūlomos kovos su šešėliu priemonės, su keliomis menkomis išimtimis, nukreiptos ne į mokesčių naštos, reguliavimų, darbo santykių laisvinimą, o į baudžiamųjų priemonių šešėline veikla užsiimantiems žmonėms bei įmonėms didinimą“, - teigia LLRI ekspertas V. Žukauskas.
LLRI tyrimo duomenimis, 2009 m. mokesčių našta siekė net 37 proc. BVP, tai reiškia rekordišką 5 proc. punktų mokesčių naštos padidėjimą lyginant su 2008 metais. Rinkos dalyvių prognozėmis mokesčių našta ir toliau augs. Manoma, kad 2010 m. ji sieks 38 proc. Rinkos dalyvių vertinimu, reguliavimo našta verslui 2009 m. padidėjo beveik dešimtadaliu (apie 8 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...