LLRI: Lietuvių požiūris į verslininkus labiau teigiamas nei neigiamas

Lietuvos gyventojams verslininkai labiau asocijuojasi su teigiamomis savybėmis ir indėliu į šalies ekonominę gerovę nei neigiamomis savybėmis. Lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38%), prisiimančius riziką (35%) nei vadinti sukčiais (13%) ar savanaudžiais (11%). Taip pat dauguma (74%) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės.

Šiuos ir kitus rezultatus atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su užsienio partneriais atliktas verslininkų įvaizdžio tyrimas keturiose šalyse - Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. Įvertinti susiformavusį įvaizdį buvo pasitelkti sociologai, istorikai, psichologai.

„Galime tik pasidžiaugti, kad verslininkų įvaizdis Lietuvoje yra gana palankus. Neigiami įvaizdžiai šiandien lietuviams nėra pirma mintis, šaunanti į galvą vos išgirdus žodį „verslininkas„. Tačiau plėsti savo suvokimą apie verslininkus ir jų atliekamą vaidmenį ir svarbą visuomenei - dar yra kur. Kaip pastebėjo tyrimo duomenis analizavę ekspertai, mes, lietuviai, vis dar linkstame prie istoriškai mums artimesnio verslininkų ir sunkaus darbo siejimo, o štai vienas svarbiausių, netgi radikaliai būtinas verslininkų veiklos elementas - išradingumas, kūrybiškumas, inovatyvumas - lietuviams vis dar neatrodo toks svarbus“, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Dažniausios lietuviams apie verslininkus kylančios asociacijos yra statusas visuomenėje (atsakymą pasirinko 39% lietuvių), sunkus darbas (39%), prabanga (32%), rizika (31%). Toliau rikiuojasi kūrybingumas 23%, išradingumas, inovacijos 21%.  Visos šios asociacijos lenkia neigiamus apibūdinimus - korupciją 20%, bankrotą 15%, nusikaltimus 9%. Tiesa, lenkia ir priešpaskutinėje vietoje liekančią labdarą 10%.

Teigiamą tendenciją patvirtina ir kitas tyrimo klausimas. Paprašyti įvertinti tris pagrindinius šiandieninio verslininko bruožus, lietuviai pirmajame atsakymų penketuke rikiuoja teigiamus bruožus: sunkiai dirbantis (atsakymą pasirinko 38% lietuvių), prisiimantis riziką (35%), žvelgiantis į ateitį (33%), suteikiantis, duodantis (28%), atsakingas (27%). Ir tik antrajame populiariausių bruožų penketuke pasirodo neigiamos verslininko įvaizdžio ypatybės: godus (23%), išnaudotojiškas (20%), sukčiaujantis (13%), korumpuotas (12%), savanaudis (11%). Tiesa, antrajame penketuke įsiterpia ir vienas teigiamas bruožas - kūrybingas ir išradingas (18%).

Pasak Ž. Šilėno, viena vertus, mūsų visuomenėje yra tvirta asociacija tarp verslininkų ir sunkaus darbo, rizikos, kurią jie prisiima; kita vertus,  vyrauja ir labai stiprios asociacijos tarp verslo ir aukštesnio socialinio statuso, prabangos. Rezultatai kitose tyrime dalyvavusiose šalyse - Bulgarijoje, Gruzijoje, Kirgizijoje - atskleidė panašias tendencijas, į verslininkus žiūrima gana palankiai.

Trečdalis lietuvių verslininkais pasitiki

Lietuvoje beveik trečdalis (31%) gyventojų pasitiki šalies verslininkais, o Bulgarijoje - vos penktadalis (19%). Tačiau Gruzijoje ir Kirgizijoje pasitikėjimas verslininkais aukščiausias iš keturių šalių - čia beveik pusė šalių gyventojų verslininkais pasitiki. Tyrimas taip pat parodė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse didelė dalis gyventojų vertindami savo pasitikėjimą verslininkais lieka neutralūs. Neutralią poziciją išsakė po 26% gyventojų Gruzijoje ir Kirgizijoje, 33% Bulgarijoje. Lietuvoje ši dalis didžiausia - siekia 38%.

„Beveik 40 proc. lietuvių turi neutralią nuomonę apie verslininkus ir ši situacija, kaip rodo tyrimo rezultatai, nėra linkusi keistis jau daugelį metų. Būtent  neturintys nuomonės yra didelė pilkoji  zona. Mano manymu, tai yra puiki terpė įvairių mitų apie  verslininkus ir verslą kūrimui - tiek teigiamų, tiek neigiamų," - lietuvių apklausos rezultatus vertino rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Lietuvių nuomonę apie verslininkus formuoja žiniasklaida

Tyrimas parodė, labai didelę įtaką lietuvių požiūriui į verslininkus turi žiniasklaida - 61% gyventojų nurodė, kad iš visų išorinių veiksnių, žiniasklaidos vaidmuo yra pats didžiausias. Gana reikšmingą vaidmenį susidarant nuomonę apie verslininkus taip pat vaidina draugai (36%), šeima (27%) ir valstybės tarnautojai, politikai (24%).

„Lietuvą lyginant su kitomis projekte dalyvavusiomis šalimis, iškart pastebima tai, kad tik Lietuvoje tokia didelė žiniasklaidos įtaka gyventojų nuomonei: lietuviai beveik du kartus dažniau, nei visų kitų šalių respondentai, buvo linkę teigti, kad didelę įtaką jiems daro žiniasklaida. Bulgarijoje ir Kirgizijoje šį atsakymą pasirinko atitinkamai 32% ir 28% respondentų, o Gruzijoje tik 18% apklaustųjų", - teigia Ž. Šilėnas.

Trys iš keturių lietuvių teigia, kad šalies ekonomikos variklis yra verslas

Dauguma (74 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės. Bulgarijoje, Gruzijoje ir Kirgizijoje verslininkų indėlį  kaip svarbiausią ekonomikos augimo veiksnį įvardino mažiau - apie 50 proc. gyventojų.

Tyrimas taip pat parodė, kad valstybės vaidmenį kuriant ekonomikos augimą visos tyrime dalyvavusios šalys mato panašiai. Bulgarijoje kaip ir Lietuvoje apie ketvirtadalį respondentų manė, kad valstybė yra ekonomikos augimo šaltinis. Kirgizijoje ir Gruzijoje šiek tiek daugiau -  30% apklaustų kirgizų ir 34% gruzinų teigė, kad ekonomikos augimą kuria valstybė.

Kurti verslą paskatintų mažesni mokesčiai

Paklausus, kokios priemonės, gyventojų nuomone, labiausiai padėtų skatinti verslumą Lietuvoje, dauguma gyventojų (62%) atsakė, kad labiausiai padėtų mažesni mokesčiai ir mažesnis valstybės reguliavimas. Taip pat didelė dalis gyventojų (45%) atsakė, kad labiausiai padėtų didesnė valstybės pagalba. Daug rečiau buvo minimi kiti išvardinti variantai: geresnė viešoji nuomonė (14%), geresnės galimybės gauti kreditą (12%), geresnis išsilavinimas (12%).

Bulgarijoje, Gruzijoje, Kirgizijoje taip pat didelė dalis gyventojų teigė, kad verslininkams labiausiai padėtų mažesni mokesčiai ir mažesnis valstybės reguliavimas. Taip teigusių respondentų skaičius svyravo nuo 39% Bulgarijoje iki 50% Gruzijoje. Kad verslui reikėtų didesnės valstybės pagalbos, manė 56% kirgizų, 55% gruzinų, 24% bulgarų.

Verslininko įvaizdžio tyrimas pokomunistinėse šalyse, kuriuo siekiama įvertinti įvaizdį ir pasitelkus istorikus, sociologus, religijotyrininkus, antropologus išsiaiškinti tokio požiūrio priežastis, yra tarptautinio projekto dalis. Projektą remia „John Templeton Foundation", įgyvendina LLRI kartu su partneriais - Rinkos ekonomikos institutu (Bulgarija), Centrinės Azijos laisvosios rinkos institutu (Kirgizija), Naująja ekonomikos mokykla (Gruzija).



NAUJAUSI KOMENTARAI

info

info  portretas
ar čia ataskaita Maskvai? : )))

Cha

Cha portretas
Taigi apklausą darė laisvo elgesio, t.y.laisvosios rinkos institutas!Kokio objektyvumo čia reikia tikėtis? Reikėjo geriau ištirti kuris iš Lietuvos verslininkų nėra(ar buvo) banditas.

Lietuvis

Lietuvis portretas
Dauguma Lt verslininku yra vagys arba buve vagys cia yra faktas
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių