LLRI: Lietuvių požiūris į verslininkus labiau teigiamas nei neigiamas

Lietuvos gyventojams verslininkai labiau asocijuojasi su teigiamomis savybėmis ir indėliu į šalies ekonominę gerovę nei neigiamomis savybėmis. Lietuviai labiau linkę verslininkus matyti kaip sunkiai dirbančius (38%), prisiimančius riziką (35%) nei vadinti sukčiais (13%) ar savanaudžiais (11%). Taip pat dauguma (74%) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės.

Šiuos ir kitus rezultatus atskleidė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) kartu su užsienio partneriais atliktas verslininkų įvaizdžio tyrimas keturiose šalyse - Lietuvoje, Gruzijoje, Bulgarijoje, Kirgizijoje. Įvertinti susiformavusį įvaizdį buvo pasitelkti sociologai, istorikai, psichologai.

„Galime tik pasidžiaugti, kad verslininkų įvaizdis Lietuvoje yra gana palankus. Neigiami įvaizdžiai šiandien lietuviams nėra pirma mintis, šaunanti į galvą vos išgirdus žodį „verslininkas„. Tačiau plėsti savo suvokimą apie verslininkus ir jų atliekamą vaidmenį ir svarbą visuomenei - dar yra kur. Kaip pastebėjo tyrimo duomenis analizavę ekspertai, mes, lietuviai, vis dar linkstame prie istoriškai mums artimesnio verslininkų ir sunkaus darbo siejimo, o štai vienas svarbiausių, netgi radikaliai būtinas verslininkų veiklos elementas - išradingumas, kūrybiškumas, inovatyvumas - lietuviams vis dar neatrodo toks svarbus“, - teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Dažniausios lietuviams apie verslininkus kylančios asociacijos yra statusas visuomenėje (atsakymą pasirinko 39% lietuvių), sunkus darbas (39%), prabanga (32%), rizika (31%). Toliau rikiuojasi kūrybingumas 23%, išradingumas, inovacijos 21%.  Visos šios asociacijos lenkia neigiamus apibūdinimus - korupciją 20%, bankrotą 15%, nusikaltimus 9%. Tiesa, lenkia ir priešpaskutinėje vietoje liekančią labdarą 10%.

Teigiamą tendenciją patvirtina ir kitas tyrimo klausimas. Paprašyti įvertinti tris pagrindinius šiandieninio verslininko bruožus, lietuviai pirmajame atsakymų penketuke rikiuoja teigiamus bruožus: sunkiai dirbantis (atsakymą pasirinko 38% lietuvių), prisiimantis riziką (35%), žvelgiantis į ateitį (33%), suteikiantis, duodantis (28%), atsakingas (27%). Ir tik antrajame populiariausių bruožų penketuke pasirodo neigiamos verslininko įvaizdžio ypatybės: godus (23%), išnaudotojiškas (20%), sukčiaujantis (13%), korumpuotas (12%), savanaudis (11%). Tiesa, antrajame penketuke įsiterpia ir vienas teigiamas bruožas - kūrybingas ir išradingas (18%).

Pasak Ž. Šilėno, viena vertus, mūsų visuomenėje yra tvirta asociacija tarp verslininkų ir sunkaus darbo, rizikos, kurią jie prisiima; kita vertus,  vyrauja ir labai stiprios asociacijos tarp verslo ir aukštesnio socialinio statuso, prabangos. Rezultatai kitose tyrime dalyvavusiose šalyse - Bulgarijoje, Gruzijoje, Kirgizijoje - atskleidė panašias tendencijas, į verslininkus žiūrima gana palankiai.

Trečdalis lietuvių verslininkais pasitiki

Lietuvoje beveik trečdalis (31%) gyventojų pasitiki šalies verslininkais, o Bulgarijoje - vos penktadalis (19%). Tačiau Gruzijoje ir Kirgizijoje pasitikėjimas verslininkais aukščiausias iš keturių šalių - čia beveik pusė šalių gyventojų verslininkais pasitiki. Tyrimas taip pat parodė, kad tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse didelė dalis gyventojų vertindami savo pasitikėjimą verslininkais lieka neutralūs. Neutralią poziciją išsakė po 26% gyventojų Gruzijoje ir Kirgizijoje, 33% Bulgarijoje. Lietuvoje ši dalis didžiausia - siekia 38%.

„Beveik 40 proc. lietuvių turi neutralią nuomonę apie verslininkus ir ši situacija, kaip rodo tyrimo rezultatai, nėra linkusi keistis jau daugelį metų. Būtent  neturintys nuomonės yra didelė pilkoji  zona. Mano manymu, tai yra puiki terpė įvairių mitų apie  verslininkus ir verslą kūrimui - tiek teigiamų, tiek neigiamų," - lietuvių apklausos rezultatus vertino rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ vadovas Ignas Zokas.

Lietuvių nuomonę apie verslininkus formuoja žiniasklaida

Tyrimas parodė, labai didelę įtaką lietuvių požiūriui į verslininkus turi žiniasklaida - 61% gyventojų nurodė, kad iš visų išorinių veiksnių, žiniasklaidos vaidmuo yra pats didžiausias. Gana reikšmingą vaidmenį susidarant nuomonę apie verslininkus taip pat vaidina draugai (36%), šeima (27%) ir valstybės tarnautojai, politikai (24%).

„Lietuvą lyginant su kitomis projekte dalyvavusiomis šalimis, iškart pastebima tai, kad tik Lietuvoje tokia didelė žiniasklaidos įtaka gyventojų nuomonei: lietuviai beveik du kartus dažniau, nei visų kitų šalių respondentai, buvo linkę teigti, kad didelę įtaką jiems daro žiniasklaida. Bulgarijoje ir Kirgizijoje šį atsakymą pasirinko atitinkamai 32% ir 28% respondentų, o Gruzijoje tik 18% apklaustųjų", - teigia Ž. Šilėnas.

Trys iš keturių lietuvių teigia, kad šalies ekonomikos variklis yra verslas

Dauguma (74 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad ekonomikos augimą šalyje kuria verslininkai ir įmonės. Bulgarijoje, Gruzijoje ir Kirgizijoje verslininkų indėlį  kaip svarbiausią ekonomikos augimo veiksnį įvardino mažiau - apie 50 proc. gyventojų.

Tyrimas taip pat parodė, kad valstybės vaidmenį kuriant ekonomikos augimą visos tyrime dalyvavusios šalys mato panašiai. Bulgarijoje kaip ir Lietuvoje apie ketvirtadalį respondentų manė, kad valstybė yra ekonomikos augimo šaltinis. Kirgizijoje ir Gruzijoje šiek tiek daugiau -  30% apklaustų kirgizų ir 34% gruzinų teigė, kad ekonomikos augimą kuria valstybė.

Kurti verslą paskatintų mažesni mokesčiai

Paklausus, kokios priemonės, gyventojų nuomone, labiausiai padėtų skatinti verslumą Lietuvoje, dauguma gyventojų (62%) atsakė, kad labiausiai padėtų mažesni mokesčiai ir mažesnis valstybės reguliavimas. Taip pat didelė dalis gyventojų (45%) atsakė, kad labiausiai padėtų didesnė valstybės pagalba. Daug rečiau buvo minimi kiti išvardinti variantai: geresnė viešoji nuomonė (14%), geresnės galimybės gauti kreditą (12%), geresnis išsilavinimas (12%).

Bulgarijoje, Gruzijoje, Kirgizijoje taip pat didelė dalis gyventojų teigė, kad verslininkams labiausiai padėtų mažesni mokesčiai ir mažesnis valstybės reguliavimas. Taip teigusių respondentų skaičius svyravo nuo 39% Bulgarijoje iki 50% Gruzijoje. Kad verslui reikėtų didesnės valstybės pagalbos, manė 56% kirgizų, 55% gruzinų, 24% bulgarų.

Verslininko įvaizdžio tyrimas pokomunistinėse šalyse, kuriuo siekiama įvertinti įvaizdį ir pasitelkus istorikus, sociologus, religijotyrininkus, antropologus išsiaiškinti tokio požiūrio priežastis, yra tarptautinio projekto dalis. Projektą remia „John Templeton Foundation", įgyvendina LLRI kartu su partneriais - Rinkos ekonomikos institutu (Bulgarija), Centrinės Azijos laisvosios rinkos institutu (Kirgizija), Naująja ekonomikos mokykla (Gruzija).



NAUJAUSI KOMENTARAI

info

info  portretas
ar čia ataskaita Maskvai? : )))

Cha

Cha portretas
Taigi apklausą darė laisvo elgesio, t.y.laisvosios rinkos institutas!Kokio objektyvumo čia reikia tikėtis? Reikėjo geriau ištirti kuris iš Lietuvos verslininkų nėra(ar buvo) banditas.

Lietuvis

Lietuvis portretas
Dauguma Lt verslininku yra vagys arba buve vagys cia yra faktas
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • S. Skvernelis: biurokratinis monolitas yra labai tvirtas
    S. Skvernelis: biurokratinis monolitas yra labai tvirtas

    Premjeras sako, jog vienas pagrindinių valdžios iššūkių - dar šiais metais patvirtinti valstybės tarnybos reformą. Pasak Sauliaus Skvernelio, Vyriausybei per beveik vienerius darbo metus nepavyko sumažinti biurokratijos. ...

  • Verslininkai: pardavimai krenta, bet alkoholizmo problema išlieka
    Verslininkai: pardavimai krenta, bet alkoholizmo problema išlieka

    Šių metų kovo mėnesį smarkiai išaugus akcizų tarifams, sumenko visų kategorijų alkoholinių gėrimų pardavimai. Didžiausią nuostolį patyrė vyno gamintojai, mažiausiai nukentėjo alaus kokteilių prekyba. Verslo atstovai tikina, kad s...

  • Lietuvoje moterys per visą gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai
    Lietuvoje moterys per visą gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai

    Lietuvoje ir Latvijoje moterys per savo gyvenimą dirba ilgiau negu vyrai. Lietuvoje vyrai vidutiniškai dirba 35,3 metus, o moterys – 35,9. Latvijoje vyrai dirba 35,5 metus, moterys – 35,6. Visose kitose Europos Sąjungos šalyse situa...

    1
  • Išankstiniai vasaros kelionių pardavimai muša rekordus
    Išankstiniai vasaros kelionių pardavimai muša rekordus

    Pradėjęs išankstinę 2018-ųjų vasaros sezono prekybą, tarptautinis kelionių organizatorius „Tez Tour“ fiksuoja rekordiškai aktyvius pardavimus. Vien per pirmą išankstinių pardavimų savaitę nupirkta 3 kartus, t. y. bev...

  • Emigrantai pasiūlė receptą Lietuvos klestėjimui
    Emigrantai pasiūlė receptą Lietuvos klestėjimui

    JAV gyvenantys lietuviai turi ne vieną idėją, kaip į Lietuvą sugrąžinti iš jos emigravusius žmones. Tarp jų – ir tiesioginis skrydis tarp JAV bei Lietuvos, ir emigravusių lietuvių patirties pritaikymas. ...

    1
  • Gdanskas – populiarus lietuvių poilsio maršrutas
    Gdanskas – populiarus lietuvių poilsio maršrutas

    Senas posakis byloja, jog prieš keliaujant pamatyti pasaulio pirmiausiai verta susipažinti su savo apylinkėmis. Šiuo patarimu vadovaujasi vis daugiau lietuvių, kurie trumpoms išvykoms ar ilgesniam poilsiui renkasi keliones po kaimynines...

  • Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?
    Išmanieji įrenginiai senųjų telefonų iš rinkos neišstums?

    Absoliuti dauguma mobiliojo ryšio operatorių klientų perka išmaniuosius telefonus. Vis dėlto nesitikima, kad jie iš rinkos visiškai išstums paprastus funkcinius telefonus. Reaguodami į tokių aparatų poreikį, kai kurie ...

  • Ministerija aiškins, kaip ūkininkams fiksuoti liūčių nuostolius
    Ministerija aiškins, kaip ūkininkams fiksuoti liūčių nuostolius

    Pasak Žemės ūkio ministerijos, nuo lietingų orų nukentėjusiems ūkininkams kyla neaiškumų, kaip tinkamai užfiksuoti patirtą žalą. Ministerija tam rengia susitikimą su nuo liūčių nukentėjusių rajonų atstovais ir ketina išai&scaro...

  • Kaip sulėtinti kainų augimą baruose ir restoranuose?
    Kaip sulėtinti kainų augimą baruose ir restoranuose?

    Skaičiuojama, kad baruose ir restoranuose kainos kasmet pakyla dešimtadaliu, dėl to, pastebima, kad mažėja lankytojų. Maitinimo įstaigos aiškina, kad kainas galėtų sumažinti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos, bet, pasak ekonomist...

    1
  • Specialistai: Darbo kodekse įteisintos sutartys naudojamos menkai
    Specialistai: Darbo kodekse įteisintos sutartys naudojamos menkai

    Specialistų teigimu, kol kas menkai naudojamos Darbo kodekse įteisintos sutartys. Darbdaviai sako, kad dar iki šiol gilinasi į pakeitimus, o ilgainiui ir augant poreikiui turėtų būti naudojamos dažniau. ...

Daugiau straipsnių