LLRI: ekonomika augs, tačiau šešėlis nesitrauks

Ekonomika augs, tačiau nedarbo bei šešėlinės ekonomikos problemos Lietuvos nepaliks ir šiemet, rodo Laisvosios rinkos instituto atliktas tyrimas.

Šalies ekonomikos tyrimo duomenimis, 2011 metais BVP augimas Lietuvoje išliks nedidelis, lyginant su laikotarpiu prieš ekonominį nuosmukį, tačiau bus teigiamas ir sieks 2,8 proc. Šiemet taip pat nežymiai mažės nedarbo lygis: metų pabaigoje darbo neturės apie 15 proc. jo ieškančių darbingo amžiaus asmenų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) viceprezidento Giedriaus Kadziausko teigimu, Lietuvos darbo rinkoje yra susiklosčiusi paradoksali situacija, kuomet esant aukštam nedarbo lygiui šalyje, įmonės dažnai skundžiasi, jog negali rasti tinkamų darbuotojų.

„Nemaža dalimi tai nedarbo draudimo išmokų bei kitų darbo neturinčių žmonių turimų garantijų pasekmė. Kuo didesnės garantijos teikiamos darbo neturintiems žmonėms, tuo didesnius reikalavimus jie kelia potencialiai darbo vietai. Prie paradoksalios situacijos darbo rinkoje prisideda ir šešėlinis darbas. Žmonės, nenorėdami prarasti bedarbiams teikiamų garantijų bei dėl mažesnės mokesčių naštos galėdami gauti didesnį atlyginimą, renkasi dirbti nelegaliai. Taip pat dalis kvalifikuotos darbo jėgos išvyksta dirbti į užsienį. Šie veiksniai sukuria skirtingus įmonių bei darbo neturinčių žmonių lūkesčius“, – pranešime spaudai cituojamas G. Kadziauskas.

LLRI tyrimo duomenimis, Lietuva pernai jautė didžiųjų eksporto rinkų atsigavimą, augantis eksportas bent iš dalies atsvėrė sumažėjusią vidaus rinkos paklausą. Spartus užsienio prekybos augimas prognozuojamas ir 2011-aisiais: tiek importas, tiek eksportas Lietuvoje augs apie 13 proc.

LLRI eksperto Vytauto Žukausko teigimu, tolimesniam užsienio rinkų, į kurias orientuojamas Lietuvos eksportas, augimui įtakos turės keletas veiksnių.

„Iki šiol didelį poveikį Lietuvos eksporto rinkoms daro valstybių vykdoma ekonomikos skatinimo politika. Jai nustojus veikti, šių šalių paklausa gali vėl sumažėti, o tai turėtų neigiamas pasekmes ir Lietuvos eksportui bei ekonomikos augimui. Lietuvos eksportui į Europos valstybes ateityje įtakos turės tolimesnė bendrosios žemės ūkio politikos kryptis bei tai, kaip Europos šalims pavyks išspręsti valstybės skolos problemas“, – teigė V. Žukauskas.

Kaip rodo tyrimas, šešėlinė ekonomika Lietuvoje pasiekusi rekordiškai aukštą lygį, nemažės ir 2011 metais. Šiais metais šešėlinės ekonomikos dalis BVP sieks apie 28 proc. BVP, bent dalį savo veiklos šešėlyje vykdys 39 proc. ūkinių vienetų.

Verslo galimybėms veikti legaliai bei šešėlinei ekonomikai didelę įtaką turi reguliavimo, administracinė našta. Tyrimo duomenimis, 2009–2010 metais administracinė našta verslui išaugo vidutiniškai 4 proc.

„Rinkos dalyvių vertinimas, jog administracinė našta įmonėms nemažėjo, rodo, jog Vyriausybė nevykdo pažado iki 2011 m. pabaigos 30 proc. sumažinti verslo administracinę naštą“, – teigia G. Kadziauskas.

Tyrimo duomenimis, Lietuvos ekonomikai atsigaunant, gerės namų ūkių bei įmonių finansinė padėtis. Pasak V. Žukausko, šiemet vidutinis neto darbo užmokestis padidės 4 proc., darbo užmokestį didins apie ketvirtadalis visų šalyje veikiančių įmonių.   Taip pat 2011-aisiais didės įmonių pelningumas, įmonių investuojama pelno dalis. 


Šiame straipsnyje: Šešėlinė ekonomika

NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Stagnacija, infliacija ir emigracija - čia labai prastos ekonomistų prognozės Lietuvai. Reikia keisti padėtį. Tokio bankų duodamų kreditų srauto, koks buvo prieš krizę, jau nėra ko tikėtis. Geros ir pigios darbo jėgos Lietuvoje taip pat jau nebebus niekada. Stambius lietuviškus bankus mes sukompromitavome visokiomis sekundėmis. Todėl stambus verslas šalyje pasmerktas žlugimui, lieka tik tęsti monopolijų ardymą. Beliko sukurti labai geras sąlygas smulkioms kredito unijoms bei tikėtis, kad jos finansuos vietinį smulkųjį verslą. Reikia sukurti geras sąlygas bei kvalifikuotai darbo jėgai iš išeivijos lietuvių bei užsieniečių tarpo. Visokius kalbos mokėjimo reikalavimus, pasų atiminėjimus ir ilgus dokumentų tvarkymo laikotarpius būtina skubiai sunaikinti kartu su biurokratais, kurie iš to gyvena. Smulkus verslas, kredito unijos bei brangi kvalifikuota darbo jėga iš užsienio - tai vienintelė mums likusi išeitis.

A

A  portretas
Ot naujiena atrado ir asilui aisku kas bus ir toliau.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių