Lito devalvavimas gana realus

Ūkio ministerija prognozuoja: jei šalį užkluptų finansų krizė, galimas ir lito devalvavimas, nors šią galimybę kategoriškai neigia atsakingi šalies pareigūnai.

Stiprinti Lietuvos ekonomikos apsaugą planuojanti šalies valdžia oficialiai pripažįsta, kad viena didžiausių grėsmių - priešiška užsienio žvalgybos veikla svarbių įmonių atžvilgiu.

Ekonominio saugumo stiprinimo programa, kurią parengė Ūkio ministerija ir kurią Vyriausybė turėtų patvirtinti trečiadienį, atskleidžia, kad pati Lietuva neužtikrina reikiamos fizinės svarbių įmonių apsaugos, yra galimybė nutekėti informacijai. Be kita ko, joje kalbama ir apie galimą lito devalvavimą, jei šalį ištiktų finansų krizė.

Programą Vyriausybė ketina patvirtinti, siekdama užkirsti kelią ekonominėms grėsmėms ar sušvelninti jų poveikį.

Lietuva priklausoma nuo Rusijos energijos išteklių ir šios šalies įtaka dar padidės kitąmet uždarius Ignalinos atominę elektrinę, todėl, pasak programos autorių, bendro pobūdžio grėsme šalies ekonomikai laikoma priešiška užsienio specialiųjų tarnybų veikla.

Kartu pripažįstama, kad neįvardijamos Rytų valstybinės monopolinės energetikos įmonės turi interesų didinti įtaką Lietuvos energetikos įmonėms ar perimti jų kontrolę.

Dauguma atvežtinių pirminių energijos išteklių Lietuvoje importuojama iš Rusijos: gamtinių dujų - 100 proc., anglių - 99,3 proc., naftos - 90 proc., branduolinio kuro - 100 procentų.

Lietuvos bankų sektorius, kurį kontroliuoja Skandinavijos kapitalas, programoje taip pat vertinamas kaip nestabilus.

„Investuotojai iš Skandinavijos per antrinius bankus užima apie 68,7 proc. rinkos, todėl Šiaurės šalių finansų rinkoje kilusios problemos gali turėti įtakos Lietuvos bankų veiklos stabilumui", - rašoma programoje.

Jei šalį užkluptų finansų krizė, galimas net ir lito devalvavimas.

„Finansų krizės poveikis draudimo rinkai būtų gana reikšmingas - valiutos devalvavimas, infliacijos šuolis, palūkanų normų augimas, ekonomikos recesija, krizė akcijų rinkoje", - teigiama programoje.

Rinkos analitikai teigia, kad Lietuvos ekonomikos plėtra lėtėja, ir antrąjį šių metų pusmetį bendrasis vidaus produktas augs dar lėčiau, tačiau kalbėti apie dramatiškus pokyčius kol kas esą ankstoka.