„Lifosa“ dings iš biržos?

Jei koncernas „Eurochem“ pasinaudojus teise supirkti bendrovės „Lifosa akcijas“, iš NASDAQ OMX Vilnius biržos pasitrauks dar viena didelė bendrovė.

Rusijos koncernas „Eurochem“ („Jevrochim“), peržengęs 95 proc. akcijų paketo ribą Lietuvos trąšų bendrovėje „Lifosa“, įgijo teisę reikalauti iš smulkiųjų akcininkų, kad šie privalomai parduotų jiems priklausančias akcijas. Jai „Jevrochim“ pasinaudojus savo teise, iš NASDAQ OMX Vilnius biržos sąrašų pasitrauktų dar viena didelė užsienio kapitalo valdoma bendrovė, kurios kapitalizacija siekia beveik 800 mln. litų.

Vertybinių popierių įstatymas numato, kad, privalomai išperkant akcijas, jeigu prieš tai nebuvo skelbtas oficialus pasiūlymas, jų kaina nustatoma akcijas superkančio asmens pasirinktu būdu, užtikrinančiu teisingą superkamų akcijų kainą.
„Paprastai stambusis akcininkas pateikia akcijų vertinimą ir suderinęs kainą su Vertybinių popierių komisija gali supirkti akcijas. Kaina nepatenkinti smulkieji akcininkai savo teises turi ginti teisme“, - sakė Investuotojų asociacijos valdybos pirmininkas Tomas Pilipavičius.

Jis prognozuoja, kad „Jevrochim“ nusprendus pasinaudoti galimybe atsikratyti smulkiųjų „Lifosos“ akcininkų, ginčų dėl kainos gali kilti, nes laisvų „Lifosos“ akcijų vertė dabartine biržos kaina siekia apie 35 mln. litų. „Diamonio fosfato trąšų verslas yra ciklinis, todėl investuotojų požiūriai dėl įmonės veiklos rezultatų gali išsiskirti“, - sakė T. Pilipavičius.

Istoriniai „Lifosos“ rezultatai taip pat labai svyravo. 2007 m. bendrovė uždirbo 221 mln. litų grynojo pelno, 2008-aisiais – 237 mln. litų, tačiau vien ketvirtąjį tų metų ketvirtį buvo patirta 212 mln. litų nuostolių. „Lifosos“ veiklos rezultatas 2009 metais – 26 mln. litų nuostolis.

Pasak Investuotojų asociacijos valdybos pirminko, smulkieji investuotojai šiuo metu nėra patenkinti ir tuo, kad „Lifosa“ finansuoja savo pagrindinį akcininką ir „Jevrochim“. 2009 m. pabaigoje Lietuvos bendrovė rusams buvo paskolinusi net 343 mln. litų. „Akivaizdu, kad smulkūs akcininkai norėtų šiuos pinigus gauti dividendų forma“, – sakė T. Pilipavičius.

Teise reikalauti privalomo akcijų pardavimo pastaraisiais metais pasinaudojo ir kitų stambių užsienio kapitalo bendrovių – „Mažeikių naftos“ (dabar „Orlen Lietuva“), bankų „Swedbank“, „Dnb Nord“, „Kalnapilio-Tauro grupės“ bei kitų bendrovių pagrindiniai akcininkai. Dėl SEB Vilniaus banko privalomo akcijų išpirkimo kainos, nustatytos dar 2006 m., iki šiol vyksta teisiniai ginčai.

Jeigu įmonė kotiruojama biržoje, smulkieji akcininkai taip pat gali reikalauti, kad daugiau kaip 95 proc. akcijų valdantis investuotojas nupirktų jų akcijas. „Šia teise naudojamasi vangiai, nes smulkieji akcininkai paprastai stokoja lėšų atlikti įmonės vertinimą“, – teigė T. Pilipavičius.
Privalomo akcijų išpirkimo pasinaudojus grupei Lietuvos elektrinės smulkiųjų akcininkų, įmonę kontroliuojanti valstybė per teismus ginčija vertintojų nustatytos kainos pagrįstumą.