- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos verslininkų eksporto taikinys - Švedija
Šiandien, kai Lietuvos ūkis rodo tik pirmus kuklius atsigavimo ženklus, o vidaus vartojimas nedidėja, daliai šalies verslo išsigelbėjimo ratu tampa eksportas.
Viena perspektyviausių jo krypčių - iš ekonomikos nuosmukio sėkmingai pakilusį, pasiturinti ir geografiškai artima Švedija, pirmadienį informuoja dienraštis "Lietuvos žinios".
Tiesa, lietuviškos prekės čia neretai slepiamos po švediškais prekių ženklais, nes jų gamintojams svetimoje rinkoje "įsukti" nuosavus ženklus kol kas per brangu. Ant drabužių, priklausančių pasauliniam švediško kapitalo drabužių prekybos tinklui H&M, pasitaiko pamatyti kuklų įrašą "Made in Lithuania".
Švedijos centrinio statistikos biuro skaičiavimais, Lietuvos eksportas per pirmus septynis šių metų mėnesius padidėjo 35 proc., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Duomenys byloja, kad eksporto iš Lietuvos apimtis jau prisivijo ir lenkia iki krizės fiksuotą lygį. Didžiausių į Švediją eksportuojančių šalių sąraše Lietuva šiemet iš 30 vietos pakilo į 26-ąją.
Statistikos departamento duomenimis, šiemet į Švediją iš Lietuvos daugiausia eksportuota baldų - tai sudaro beveik ketvirtadalį viso eksporto į šią valstybę. Nemažai parduota maisto produktų, tekstilės, medienos gaminių, taip pat chemijos pramonės produkcijos, daugiausia - plastiko žaliavos.
Manoma, kad eksporto į Švediją apimtis turėtų tik didėti ir ateityje. To leidžia tikėtis Švedijos ekonomikos, taigi ir vartojimo augimas bei didėjantis Lietuvos įmonių noras čia parduoti savo produkciją.
Dabar Skandinavijoje parduodama dešimtadalis Lietuvos eksporto.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Pirmieji prezidento rinkimų k...
-
„Econovus“ teritorijoje ki...
-
Šlabdriba Kaune...
-
A lygos rungtynės: Vilniaus ...
-
Saulėgrąžų sodinimas Tusku...
-
LKL: Kauno „Žalgiris“ ...
-
Klaipėdos valstybinio muzikin...
-
Talka III forte...
-
Miškasodis ties Karmėlava...
-
Garbūs svečiai atvyko į A. ...
-
Seimas leido atverti dar daugiau įmonių svarbių duomenųSeimas pagerino duomenų prieinamumą ir platesnį jų naudojimą – tikimasi, kad tai padės kurti naujas ir plėtoti esamas elektronines viešąsias paslaugas ir produktus, paskatins spartesnę verslo plėtrą. ...
-
D. Vilčinskas: „Invegos“ finansavimu jau domisi ir dvejopos paskirties, ir gynybos pramonėNacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) finansavimu jau domisi dvejopos paskirties ir gynybos pramonės įmonės, sako bendrovės vadovas Dainius Vilčinskas. ...
-
Seimas toliau ieškos būdų griežtinti atsakomybę už saugos pažeidimus darbo vietojeSeimas antradienį nusprendė toliau svarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) teikiamą įstatymų pataisų paketą, kuriuo siekiama geriau užtikrinti darbuotojų saugą, ypač jei dirbama statybose. Tai, pasak iniciatorių, galima padaryti...
-
Seime pateiktas siūlymas keisti pluoštinių kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą1Ketvirtadienį Seime pateiktas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo numatoma keisti kanapių auginimo ir perdirbimo reguliavimą. ...
-
Darbdaviai keičia požiūrį dėl vyresnių darbuotojų: kokie mitai vis dar gajūs?1Dabartinė Lietuvos demografinė situacija tokia, kad vis daugiau darbdavių atsigręžia į pensinio amžiaus darbuotojus. Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Užimtumo tarnybos direktore Inga Balnanosiene. ...
-
Prezidentūra siūlo lengvinti sąlygas verslui prekiauti Ukrainoje, dalyvauti atstatant šalį7Skatinant Lietuvos verslą prisidėti prie Ukrainos atstatymo, Prezidentūra siūlo tokioms įmonėms palengvinti skolinimąsi, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. ...
-
EP galutinai patvirtino – šiemet Lietuvos ūkininkams daugiamečių pievų atkurti nereikėsEuropos Parlamentui (EP) pritarus reglamentui dėl daugiamečių pievų ir ganyklų atkūrimo pokyčiams, Lietuvos ūkininkams nebeprireiks atkurti tokių pievų pagal ankstesnę tvarką, pranešė Žemės ūkio ministerija (ŽŪM). ...
-
D. Kreivys: 2030-aisiais elektra turėtų kainuoti apie 17 centų3Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad 2030-aisiais galutinė elektros kaina Lietuvos vartotojams turėtų siekti apie 17 centų už kilovatvalandę (kWh). ...
-
Vyriausybės taupymo lakštų išplatinta už 4,75 mln. eurų1Pirmadienį baigėsi devintosios Vyriausybės taupymo lakštų (VTL) emisijos platinimas – gyventojai 243 sandoriais jų įsigijo už 4,75 mln. eurų. ...
-
Pramonės įmonių skaitmenizacijai – beveik 150 mln. eurųSkatinant padėti sparčiau modernizuoti Lietuvos pramonės sektorių, „Invega“ numato 150 mln. eurų finansavimą šalies pramonės įmonėms. Beveik 50 mln. eurų ketinama skirti įmonių skaitmeninimo projektams vidurio ir vakarų Lietuvos...
