Lietuvos verslininkai apie 2012-uosius: tik nereikia mūsų gąsdinti

Kol ekonomikos ekspertai tarpusavyje lenktyniauja, kuris greičiau ir tiksliau sumažins 2012-ųjų prognozes, Lietuvos verslininkai dirba kaip dirbę. Neatsisakoma planų kitąmet plėstis ir didinti gamybą, planuojama priimti daugiau darbuotojų, o kvalifikuotiems – kelti atlyginimus.

Augimo planų nekeičia

Ekonomikos ekspertai ir verslininkai sutinka, kad praėjusi 2008-ųjų krizė dar yra likusi daugelio žmonių mintyse, o tai esą yra pats didžiausias ekonomikos nuodas. Nors nuosmukio nežadama, žmonėms patariama taupyti.

„Kai per televiziją politikai nuolat rėkia, kad vėl gresia krizė, tai kokių žmonių nuotaikų galima tikėtis?“ – retoriškai klausė bendrovės „Audėjas“ generalinis direktorius Jonas Karčiauskas. Jis kaip verslininkas pasigenda pagrįstų politikų kalbų, todėl tvirtina netikintis, ką jie sako. J.Karčiausko vadovaujamos įmonės rodikliai rodo visai ką kita.

„Verslui niekada nėra gerų metų, nes visada norisi geresnių. Tikiuosi, kad ateinantys metai bus geresni nei 2011-ieji ir pasieksime 18–22 proc. augimą“, – optimistiškai kalbėjo J.Karčiauskas. Bendrovė „Audėjas“ 85 proc. produkcijos eksportuoja.

Paklaustas, kaip vertina Lietuvos ekonomikos perspektyvas 2012-aisiais, trikotažo gamintojos „Garlita“ direktorius Juozas Martikaitis prisiminė animacinį filmą „Tik nereikia mūsų gąsdinti“.

„Panika nereikalinga, nereikia jos sėti tarp žmonių. Lietuvoje nėra taip blogai, kaip čia mums visi iš visų pusių kalba“, – įsitikinęs J.Martikaitis. Pasak 95 proc. produkcijos eksportuojančios bendrovės „Garlita“ vadovo, jų produkcijos pardavimas kitąmet turėtų augti 10–15 proc.

Optimistiškai nusiteikęs ir bendrovės „BIOK laboratorija“ vadovas Linas Čereška. „Kai mobilizuojiesi ir turi ne tik paną A, bet ir B, visas ekonomines negandas išgyventi yra lengviau“, – sakė jis. Šią savaitę bendrovėje turi būti patvirtintas kitais metais daugiau nei 10 proc. siekiantis augimas. Daugiausia vidaus rinkoje dirbantis bendrovė augimą planuoja tiek vidaus, tiek užsienio rinkose. „Tai tikrai nemažai, įvertinus, kad kai kurie planuoja atsitraukti ir sunkesnius laikus“, – pridūrė L.Čereška.

Plėtros neatsisako

Bendrovė „BIOK laboratorija“ sėkmės tikisi vidaus rinkoje ir planuoja plėsti šiemet pradėtos gaminti lietuviškos dantų pastos asortimentą. „Odontologai rekomenduoja reguliariai keisti dantų pastos rūšį, o mes gaminame dar tik keturias rūšis. Todėl rinkai pasiūlysime naujovių, į jas investuojame. Esame numatę investicijas į gamybą. Taip pat plėsime lietuviško prekės ženklo žinomumą užsienio rinkose“, – kalbėjo L.Čereška.

Pirkėjų nežada prarasti ir bendrovės „Audėjas“ vadovas J.Karčiauskas. „Turime didelį įdirbį, patikimų partnerių. Šiemet viena koja įžengėme į naujas rinkas – Didžiąją Britaniją ir Prancūziją. Tikimės, kad kitais metais į šias rinkas įžengsime abiem kojomis“, – kalbėjo jis. Pasak J.Karčiausko, 2012-iesiems bendrovė yra labiau pasiruošusi nei buvo pasirengusi šiems metams.

„Garlitos“ direktorius J.Martikaitis sako jau pajutęs, kad paklausa sumažėjo Graikijoje ir Italijoje, tačiau esą dar nėra dėl ko pradėti rimtai nerimauti. „Produkcijos pardavimą esame iškėlę į Afrikos ir Azijos šalis, kur jokių ekonomikos svyravimų kol kas nėra. Neatsisakome savo plėtros planų, esame jau numatę 2 mln. litų investuoti į plėtrą, t. y. atnaujinti įrangą ir technologijas. Blogos ekonomistų nuotaikos mūsų planų nepakeitė“, – užtikrintai dėstė J.Martikaitis.

Naujos galimybės

Nors bendrovę „Narbutas & Ko“ 2009-aisiais nusinešė bankrotų banga, šis baldų gamintojas iš pramonės žemėlapio neišnyko. Pasaulinė krizė vieną didžiausių šalies baldų gamintojų tada ištiko gana netikėtai, įgyvendinant ambicingus investicinius planus. Bendrovei pavyko rasti partnerius, kurie iš banko nupirko naują Ukmergėje pastatytą gamyklą. Joje gamyba netrukus buvo atnaujinta.

Šiemet biuro baldus gaminančios bendrovės „Narbutas Furniture Company“ ir jos produkcija Lietuvoje prekiaujančios bendrovės „Narbutas“ konsoliduotos grupės pajamos šiemet planuojamos 30 mln. litų – 82 proc. didesnės nei pernai. Pasak bendrovės „Narbutas“ direktorės Ingridos Paužienės, augimo tikimasi ir kitąmet: prognozuojame, kad konsoliduotos metinės abiejų bendrovių pajamos 2012 m. išaugs maždaug 40 proc. ir sieks 40–45 mln. litų.

„Pardavimo augimą lemia klientus tenkinantis kainos ir kokybės santykis ir rinkos specifika – vyraujant mažoms, platų paslaugų spektrą siūlančioms įmonėms, didėja klientų pasitikėjimas stambesnėmis ir labiau specializuotomis biuro baldų įmonėmis. Be to, šiuo metu Lietuvos bendrovėms atsiranda realių šansų konkuruoti su Tolimųjų Rytų, ypač Kinijos, gamintojais, nes augant realiam darbo užmokesčiui ir stiprėjant juaniui kiniška produkcija tampa brangesnė, tačiau kokybe nusileidžia Rytų Europos šalių, tarp jų ir Lietuvos, gaminamai produkcijai“, – galimybes išskyrė I.Paužienė. Šiuo metu didžioji dalis „Narbuto“ įmonių grupės pajamų gaunama išorės rinkose: net 83 proc. savo produkcijos „Narbutas Furniture Company“ eksportuoja. Pagrindinės įmonės eksporto kryptys – Rusija (joje parduodama 33 proc. produkcijos), Didžioji Britanija (21 proc.) ir Ukraina (9 proc.).

Pasak I.Paužienės, grupė toliau planuoja eksporto plėtrą į naujas Europos šalis, taip pat kaimynės Lenkijos rinką. „Pajamų stabilumas užtikrinamas per eksporto rinkų diversifikavimą. Taip pat, remiantis gerais pirmųjų trijų ketvirčių rezultatais (palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu augimas buvo 56 proc.), tikimasi atsigaunančio pardavimo ir vidaus rinkoje“, – optimistiškai kalbėjo vadovė.

Tiki vartojimu

Vidaus rinkos galimybių nenurašo ir daugiausia joje veikiančios bendrovės. „Nors nemaža dalis įmonių pirmus du šių metų ketvirčius fiksavo augimą, nestabili Graikijos situacija ir euro zonos problemos atšaldė įsisiūbuojančias geresnes vartotojų nuotaikas. “Snoro„ banko istorija tikrai neprisideda prie vartotojų pasitikėjimo augimo, tačiau įmonėms, gaminančioms vadinamojo greito apyvartumo prekes, susvyravęs vartotojų pasitikėjimas gali ir nepakenkti“, – mano bendrovės „Fazer kepyklos“ generalinis direktorius Mindaugas Snarskis. Jo nuomone, vartojimas Lietuvos vidaus rinkoje neturėtų reikšmingai keistis.

Pasak vadovo, šiemet įmonės „Fazer kepyklos“ rinkos dalis augo. „2012-ųjų tikslas – išlaikyti ir sustiprinti pagal vertę pasiektą antrą vietą šviežios duonos rinkoje. Ateinančiais metais didžiausią dėmesį skirsime inovatyviems, aukščiausios kokybės produktams vystyti ir pristatyti Lietuvoje“, – sakė jis.

Galimybių iš Lietuvos vidaus rinkos 2012-aisiais tikisi ir didžiausias greitojo maisto restoranų tinklas „McDonald's“. Kaip pranešė restoranų tinklą valdanti bendrovė „Premier Capital Limited“, kitais metais į Lietuvą bus investuota beveik 4 mln. eurų (13,8 mln. litų). Kitais metais Vilniuje bus atidarytas vienas naujas restoranas, du restoranai bus renovuoti. Dar maždaug tiek siekiančios investicijos Lietuvoje numatytos iki 2015 m.

„Nepaisydami ekonominės situacijos Baltijos regione, mes planuojame investicijas į plėtrą. Turėdami omenyje perkamosios galios stabilizavimąsi, numatome geras mūsų investicijų grąžos perspektyvas“, – kalbėjo Melo Hili, „Premier Capital Limited“ generalinis direktorius ir bendraturtis.

Galimybes jaučia ir darbuotojai

Optimistiškai nusiteikę verslininkai neslepia, kad darbuotojų atlyginimai auga lėčiau nei bendrovių ekonominiai rodikliai, tačiau esą norint išlikti konkurencingiems kito pasirinkimo nėra.

„Negaila didinti atlyginimų, bet veiklos sąnaudos yra didelės. Jas nuolat didina brangstantys energijos ištekliai. Jeigu valdžia pasistengtų, kad energija atpigtų, Lietuvos ekonomikai iškart būtų lengviau. Tuomet ir atlyginimus galėtume pakelti. Dabar to daryti negalime, nes iškart taptume nekonkurencingi ir pasmerkti žlugti, tuomet visi darbo neturėtume“, – sakė J.Karčiauskas. Pasak jo, sunkmečiu teko susiveržti diržus ir atleisti dalį darbuotojų. Kol kas įmonė neplanuoja didinti darbo užmokesčiui skirto fondo.

Tačiau ambicingą plėtrą numatę verslininkai neatsisako kurti naujų darbo vietų ir mokėti didesnių atlyginimų. J.Martikaitis neslėpė, kad kitąmet kaip ir kiekvienais metais yra didinamas darbo užmokesčiui skiriamas biudžetas. „Prieš dvejus metus, kai buvo pats krizės įkarštis, darbuotojams algas kėlėme 2 proc., šiemet algas pakėlėme apie 5–8 proc., kitąmet planuojame jas didinti dar iki 5 proc. Taip pat planuose yra sukurti apie 10 proc. naujų darbo vietų“, – kitų metų augimo planus dėstė pašnekovas.

Bendrovės „BIOK laboratorija“ vadovas L.Čereška atkreipė dėmesį, kad sunkmečiu nemažino atlyginimų ir to neketina daryti ateityje. „Nesvarbu, kokį mobilizacijos planą reiks panaudoti, jeigu kitąmet realybė pasirodys prastesnė nei dabartinė optimistinė nuojauta, stengsimės, kad nereiktų atleisti darbuotojų ar mažinti jiems atlyginimų. Priešakyje ne optimizacija, o sprendimų paieška ir galimybės“, – kalbėjo pašnekovas.

Komentaras

Aleksandras Izgorodinas

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas

Matome, kad pasaulio, o ypač euro zonos, situacija jau tiesiogiai veikia Lietuvos ekonomiką. Ne tik per lūkesčių prastėjimą, tiek per realios gamybos apimties mažėjimą.

Lietuvos įmonės į pokyčius užsienio rinkose reaguoja pavėluotai, nes dar kurį laiką gamyba vyksta pagal senas sutartis. Spalio pramonės rodikliai jau parodė, kad pramonė pagamino 1,3 proc. mažiau produkcijos nei tą patį mėnesį pernai. Todėl prognozuojama, kad kitais metais Lietuvos ekonomika augs perpus mažiau nei šiemet.

Viena didžiausių Lietuvos eksporto problemų, kad jis yra pernelyg mažai išskaidytas, t. y. 60 proc. eksporto eina į ES. Bet gerai, kad didžioji dalis produkcijos eksportuojama į Vokietiją, kurios ekonomika ir kitais metais turėtų augti.

Prognozuojame, kad paskutinis šių metų ir pirmasis 2012-ųjų ketvirtis euro zonoje bus recesiniai. Pirma, dėl to, kad euro zonoje nuo rugsėjo jau smunka pramonės gamyba. Antra, prastėjantys gyventojų ir įmonių lūkesčiai skatina atidėti investicijas. Tačiau tikėtina, kad jau nuo antro kitų metų pusmečio prasidės laipsniškas euro zonos augimas.

Jeigu matysime lėtesnį augimą užsienio rinkose, atitinkamai sulėtėjimo procesai prasidės ir vidaus rinkoje. Matome, kad artimiausiu metu vidaus paklausą skatinančių veiksnių mažės, o ribojančių – daugės. Blogiausia, kad prastėja žmonių nuotaikos ir lūkesčiai. Žmonės prasčiau vertina savo finansinę padėtį, darbo rinkos ir savo darbo užmokesčio perspektyvas. Todėl prioritetu tampa taupymas ir vartojimo apribojimas.

Ar kitąmet galima tikėtis mažesnių kainų?

Lietuvos statistikos departamento išankstiniu vertinimu, gruodį tikimasi defliacijos. Esą kainos gali sumažėti 0,1 proc. Tam įtakos gali turėti pingantys degalai. Metinė infliacija Lietuvoje turėtų mažėti nuo 4,4 proc. lapkritį iki 3,5 proc. gruodį.

Pasak SEB banko vyriausiojo analitiko Gitano Nausėdos, infliacija yra viena iš nedaugelio gerų naujienų. „Pasaulio rinkose nesitikima, kad augs žaliavų kainos, jos netgi gali sumažėti. Išlieka tikimybė, kad maisto kainos taip pat gali pradėti kristi. Jeigu Lietuvoje atpigtų maistas, infliacija sumažėtų labiau nei kitose šalyse“, – kalbėjo G.Nausėda.

Pasak Lietuvos pramonininkų konfederacijos eksperto Aleksandro Izgorodino, kitais metais gana aukštą infliacijos lygį palaikys aukštos naftos kainos. „Nors infliacija Lietuvoje turėtų mažėti, kainos vartotojus slėgs. Būtiniausių produktų (maisto, transporto, energetikos) brangimo tendencija dar išlieka. O būtiniausioms prekėms vartotojai išleidžia pusę savo pajamų“, – sakė A.Izgorodinas.

Pasak banko „Finasta“ makroekonomistės Rūtos Medaiskytės, kuklesnis ekonomikos augimas kitąmet neleidžia tikėtis palaikymo kainoms iš vidaus paklausos pusės. „Nors vartojimo paklausa vis dar atsigauna, 2012 m. perspektyvos verčia abejoti jos tolesniu stiprumu. Šiuo metu galima išgirsti vis daugiau žinučių apie mažinamas ekonomikos augimo prognozes ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. O tai – nieko gera nežadanti žinia ir mūsų gyventojams, kurie jau kitąmet turėtų tapti atsargesni ekonomikos augimui prarandant savo pagreitį. Peripetijos tiek Lietuvos, tiek Europos viešųjų finansų srityje taip pat nežada nieko pozityvaus, išskyrus tai, kad taupymas yra daugiau nei pageidautinas“, – sakė ji.


Šiame straipsnyje: verslasekonomikakrizė

NAUJAUSI KOMENTARAI

ak

ak portretas
Kai turi dvi panas gyvenimas linksmesnis ir per krize.Žaisminga klaidelė.

Elijas

Elijas portretas
visi pamirsta viena dalyka amerikieciai baigia kariauti ir tai tikrai pagerins JAV situacija,o JAV atsigavimas tures teigiamos itakos visiems,be to Rusijai istojus i PPA tikrai kazkiek padides eksportas i sia salli,taip kad eksportas gali ir nesumazeti arba jo sumazejimas vienur,atsvers padidejimas kitur,bet zmonem vis tiek nusispjaut,kai daugumas i rankas gauna apie 500 euru,jie vis tiek begs is cia.

vilniete

vilniete portretas
pagal paskutiniu metu prognoze girdimBLOGAI-BUS DAR BLOGIAUo lai atsako,,blogiukia,,ka jie padare daro darys kad butu GERIAU zmones turi gyvenama plota gauna pajamas kazkaip issivercia- o jus nepaguodziat, nepagiriat-tik GASDINAT-tai cia valstybes aparato darbuotojai-gasdintojai-KOKIU PAGRINDU-KIEKTAI TESIS gal uzteks,,,,
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių