Lietuvos verslas šiemet labiau priklausomas nuo energijos kainų

Pagrindiniai Lietuvos ūkio sektoriai šiemet, palyginti su pernai, tapo labiau priklausomi nuo energetinių išteklių kainų, rodo audito, mokesčių ir konsultacijų kompanijos „KPMG Baltics“ tyrimas. Pasak bendrovės atstovų, jautriausiai į energetinių išteklių brangimą reaguoja statybų sektorius, kuriam šių metų galimas kuro brangimas gali reikšti nepelningą veiklą.

Lietuvos verslo pažeidžiamumo energijos kainų pokyčiams tyrimas rodo, kad dėl brangstančių energetinių išteklių pagrindinių ūkio sektorių įmonės gali negauti nuo 1,1 mlrd. iki 3,7 mlrd. litų tikėtino pelno. Ši suma svyruoja priklausomai nuo to, kaip šiemet keisis energetinių išteklių kainos.

„Mes parengėme optimistinį, realistinį ir pesimistinį scenarijų. (...) Pagal juos kuro kaina, nuo kurio priklauso šilumos ir energijos kainos, optimistiniu scenarijumi skaičiavome, kad 15 proc. kuras brangs, realistiniu, kad iki 25 proc., o pesimistiniu scenarijumi 50 proc. gali brangti“, - trečiadienį spaudos konferencijoje teigė „KPMG Baltics“ patarėjas Mindaugas Aleška.

Pasak jo, vidutiniškai 1,48 karto pabrangę energetiniai ištekliai leistų pagrindiniams verslo sektoriams vis dar dirbti pelningai šiemet. Tačiau M.Aleška atkreipė dėmesį, kad žvelgiant į sektorius atskirai, išryškėja, kad kai kuriems sektoriams pražūtingas gali būti ir nedidelis kainų šuolis.

„Statybų sektorius nepelningai dirbtų jau 15 proc. padidėjus išteklių kainoms, tuo tarpu paslaugų sektorius nepelningai dirbtų po 2,94 karto padidėjusių energetinių išteklių kainų“, - teigė M.Aleška. Transporto sektorius imtų dirbti nepelningai energetinių išteklių kainoms išaugus 54 proc., žvejybos ir miškininkystės - 74 proc., pramonės - 76 proc., o prekybos - 94 procentais.

„KPMG Baltics“ partneris Rokas Kasperavičius teigė, kad šiemet didėsiantys energetinių išteklių įkainiai nebūtinai reikš nepelningą veiklą jautriausiam statybos sektoriui.

„Kadangi statybos dar nepasiekė buvusio lygio, jei jų pardavimai ir pajamos šiemet didės, tai gali būti, kad tos kuro išlaidos nebūtinai reikš, jog bus dirbama nepelningai“, - trečiadienį konferencijoje teigė R.Kasperavičius.

Tyrime teigiama, kad augančiai Lietuvos ekonomikai reikia daugiau energetinių išteklių - nors pernai elektra ir šilumos energija įmonėms brango 12 proc., kuras - 20 proc., tačiau bendros įmonių sąnaudos energijos ištekliams didėjo 61 procentu.

Didžiausias energetinių išteklių sąnaudų vidurkis 2006-2011 metais buvo transporto sektoriuje - 10,8 proc, kiek mažesnis 7,4 proc. vidurkis Žvejybos ir miškininkystės sektoriuje, 5,5 proc. - pramonės sektoriuje, 4,1 proc. - paslaugų, 3 proc. - statybų, o 1,3 proc. - prekybos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

eva

eva portretas
jokie verslininkai ,sau į minusą nedirba.be pelno gali dirbti ribotą laiką.čia kažką iš vis painioja.statybinių medžiagų gamyba,ne statybos,o pramonės sektorius.dzin statybos bendrovei tokie brangimai,nes atvežti statybines medžiagas maksimum 15 procentų,elektra 5- 7 nuo objekto vertės.

Kęstas

Kęstas  portretas
Rusijai reikalinga „Baltijskajos“ atominė elektrinė, kad užtikrinti stabilų raketinių kompleksų darbą Karaliaučiuje. Todėl Rusiją Karaliaučiaus atominę stato nepriklausomai nuo to, ką darome mes ar likusios Europos Sąjungos šalys. Pigų elektros energijos perteklių Rusija taikos metu pardavinės Vokietijai, Lenkijai ir Lietuvai atviroje rinkoje. Rusija turi teisę pardavinėti demonopolizuotoje mūsų rinkoje, todėl siūlymai vienai Lietuvai atsisakyti pirkti pigią rusų energiją [1] prieštarauja Europos Sąjungos teisei. Kartu tokie siūlymai yra pragaištingi Lietuvos sugebėjimui konkuruoti regione. Visi aplinkui turi pigų energijos šaltinį, mes vieni prisiverčiame japonams mokėti brangiai. Kas atlygina D.Kreiviui ir J.Šireikai už tokių akivaizdžiai kenksmingų Lietuvai idėjų platinimą? Tie patys japonai? Ar statybinės bendrovės, norinčios pasišildyti prie japoniško branduolinio katilo? 1. Nuorodą galima rasti, surinkus Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika. Ten pat yra nemažai duomenų apie atominės energetikos neperspektyvumą šalims, kurios neturi tiek daug raketinių kompleksų, kiek turi Rusija.
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių