Lietuvos vartotojų nuotaikos gerėja

Lietuvos vartotojų nuotaikos 2011 metų pavasarį ir toliau gerėjo – rodo Vartotojų nuotaikos indeksas (VNI).

VNI matuoja vartotojų gyvenimo kokybės, materialinės padėties bei vartojimo pokyčius. Šis indeksas atskleidžia ne tik kaip pasikeitė vartotojų padėtis, elgsena, bet ir kokie jų ateities lūkesčiai, rašom pranešime spaudai.

2009 m. gegužės mėn. vartotojų nuotaikos indeksas buvo neigiamas ir siekė -27%. Tai reiškia, kad tuo metu 27% buvo daugiau neigiamai nei teigiamai nusiteikusių žmonių.

Rugsėjis, tikėtina siejamas ir su darbymečiu, ir su ekonomikos pagyvėjimu, vartotojų nuotaikos po truputį gerėja, indeksas įgyja reikšmę -20%, t.y. 5 procentiniais punktais daugiau nei prieš mėnesį.

2010 kovo mėn. vartotojų nuotaikos indeksas išliko tose pačiose pozicijose kaip ir vasarį ir siekia –23%. 2010 balandžio mėn. pastebimas reikšmingas vartotojų nuotaikų indekso pagerėjimas, jis pakilo 7 procentiniais punktais, nuo -23% kovą iki -16% balandį.

Rodiklio pokytį įtakojo sumažėjęs pesimistiškai nusiteikusių gyventojų skaičius ir padidėjęs neutraliai situaciją vertinančių gyventojų skaičius, t.y., manančių, kad situacija nekis, bus tokia, kokia yra dabar.

Lyginant su 2010 m. sausio mėnesio rezultatais VNI indeksas pakilo daugiau nei 2 kartus: nuo -27% 2010 m. sausio mėn. iki -12% 2011 m. sausio mėn. 2011 metų vasario mėnesį VNI pakilo vienu procentiniu punktu ir siekia -11%. 2011 metų kovo mėnesį VNI pakilo trim procentiniais punktais ir siekia -8%, ir yra beveik 3 kartus mažesnis nei prieš metus: 2010 m. kovo mėn. buvo -23%..

„2011 metais Lietuvos gyventojų lūkesčiai bei nuotaikos ir toliau po truputį gerėja. Išlieka 2010 metų tendencija, geriau vertinti ne tik šalies ekonominę, bet ir šeimos finansinę padėtį. Lietuvos gyventojai pradeda daugiau vartoti bei optimistiškiau vertina ateities perspektyvas.Tai ir įtakoja nuolatinį Vartotojų nuotaikos indekso kilimą“, – duomenis komentuoja RAIT valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Kaip visuomet, optimistiškiausios nuotaikos pastebimos tarp jaunimo (15-24 m.), moksleivių, studentų bei tarp aukštąjį išsimokslinimą įgijusių bei didesnes nei vidutines pajamas (daugiau nei 1100 Lt 1-am šeimos nariui per mėn.) turinčių gyventojų. Pensininkai bei bedarbiai situaciją vertina pesimistiškiausiai.