Lietuvos sukauptųjų tiesioginių investicijų užsienyje pernai sausį-rugsėjį sumažėjo 13,3 proc.

Lietuvos įmonių sukauptosios tiesioginės investicijos užsienyje 2010 metų rugsėjo pabaigoje buvo 4,818 mlrd. litų - 740 mln. litų, arba 13,3 proc. mažiau nei 2009-ųjų pabaigoje.

Rugsėjo pabaigoje daugiausiai Lietuvos sukauptųjų tiesioginių investicijų užsienyje teko Latvijai - 925,5 mln. litų, arba 19,2 proc. visų investicijų, teigiama bendrame Statistikos departamento ir Lietuvos banko pranešime.

Sukauptosios investicijos Nyderlanduose rugsėjo pabaigoje siekė 896,6 mln. litų (18,6 proc. visų investicijų), Rusijoje - 464,9 mln. litų (9,7 proc.), Lenkijoje - 433,7 mln. litų (9 proc.), Kipre - 427,8 mln. litų (8,9 proc.).

Lietuvos įmonės užsienyje daugiausia yra investavusios į profesinę, mokslinę ir techninę veiklą - 934,9 mln. litų (19,4 proc. visų tiesioginių investicijų užsienyje), nekilnojamojo turto operacijų veiklą - 820,2 mln. litų (17 proc.), didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą - 815,1 mln. litų (16,9 proc.), finansinę ir draudimo veiklą - 786 mln. litų (16,3 proc.), apdirbamąją gamybą - 608,8 mln. litų (12,6 proc.).

Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų gamybą - 43,5 proc., maisto produktų, gėrimų ir tabako gaminių gamybą - 14,4 proc. visų apdirbamosios gamybos tiesioginių investicijų užsienyje.

Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje srautas trečiąjį ketvirtį buvo neigiamas - investicijos sumažėjo 60,8 mln. litų. Per tris 2010-ųjų ketvirčius Lietuvos tiesioginių investicijos užsienyje srautas taip pat buvo neigiamas - jos sumažėjo 67,3 mln. litų.

Trečiąjį ketvirtį Lietuvos investuotojai daugiausia investavo Bosnijoje ir Hercegovinoje (39,4 mln. litų) bei Baltarusijoje (16,5 mln. litų), o Lietuvos tiesioginės investicijos nutekėjo iš Norvegijos ( - 94,3 mln. litų) ir Slovakijos (-14,9 mln. litų).

Daugiausia Lietuvos investuotojai užsienyje investavo į nekilnojamojo turto operacijas (28,2 mln. litų) bei didmeninę ir mažmeninę prekybą, variklinių transporto priemonių ir motociklų remontą (25,9 mln. litų), o daugiausia investicijų nutekėjo iš finansų ir draudimo veiklos (-48,7 mln. litų), apdirbamosios gamybos (-46,9 mln. litų) ir profesinės, mokslinės ir techninės veiklos (-34,9 mln. litų).


Šiame straipsnyje: investicijos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka reikalavimus
    EK: Lietuvos biudžeto projektas atitinka reikalavimus

    Lietuvos 2018 metų biudžeto projektas atitinka Stabilumo ir augimo pakte numatytus fiskalinius reikalavimus, trečiadienį pranešė Europos Komisija. ...

  • Kodėl strigo tyrimai dėl dvigubos kokybės produktų?
    Kodėl strigo tyrimai dėl dvigubos kokybės produktų?

    Vartotojų teisių apsaugos tarnybai (VTAT) analizuoti, ar į Lietuvą ir kitas Europos Sąjungos (ES) šalis tiekiamų to paties prekės ženklo maisto produktų sudėtis ir kokybė skiriasi, kelias buvo užkirstas 2015 metais Seime, teigia buvęs tarny...

  • Elektros kainos gyventojams kitąmet gali mažėti 3,5 proc.
    Elektros kainos gyventojams kitąmet gali mažėti 3,5 proc.

    Dujų ir elektros skirstymo bendrovės "Energijos skirstymo operatorius" (ESO) visuomeninės kainos privatiems vartotojams nuo kitų metų pradžios vidutiniškai turėtų mažėti 3,5 procento. Skaičiuojama, kad vidutinis namų ūkis, suvarto...

  • Pieno rinkos ateitį nulems valdžios strategija?
    Pieno rinkos ateitį nulems valdžios strategija?

    Pasaulio pieno rinkos ekspertai teigia, kad ši rinka ateinančiais metais išliks palanki gamintojams, o Lietuvoje šiuo metu brėžiamos ilgalaikės pieno sektoriaus plėtros strategijos gairių iki 2030 metų kryptys. ...

  • Europos darbdavių dienos: kas svarbiausia renkantis darbą?
    Europos darbdavių dienos: kas svarbiausia renkantis darbą?

    2017 m. lapkričio 21 d., pasinaudodama šių metų Europos darbdavių dienos šūkiu, Kauno teritorinė darbo birža kvietė darbdavius, mokymo įstaigas bei darbo ieškančius asmenis pakalbėti apie įgūdžius ir atrasti visus talent...

  • Seimo komitetas pakeitė poziciją: bazinį algų dydį siūlo kelti mažiau
    Seimo komitetas pakeitė poziciją: bazinį algų dydį siūlo kelti mažiau

    Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas trečiadienį pakeitė poziciją dėl biudžetininkų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos bazinio dydžio: siūloma jį didinti nebe iki 137 eurų, kaip nuspręsta anksčiau, bet iki 132,5 euro. ...

  • Parama maisto produktais nepasiturinčius pasieks ir 2018 metais
    Parama maisto produktais nepasiturinčius pasieks ir 2018 metais

    Europos socialinio fondo agentūra baigė maisto produktų nepasiturintiems pirkimą ir sudarė sutartis su keturiais laimėjusiais tiekėjais, kurie 2018 metais tieks maisto produktus nepasiturintiems Lietuvos gyventojams. Pirkimo metu įsigyta septyniolika k...

  • Šildymo kainos šią žiemą gali augti
    Šildymo kainos šią žiemą gali augti

    Nors šildymo sąskaitos dydis labai priklauso nuo suvartojamos šilumos kiekio, sostinė, o ir kiti miestai, kuriuose šildomasi daugiausia dujomis, nuo Naujųjų metų gali tikėtis kiek didesnių sąskaitų. „Valstybinės kainų ir e...

  • Seimo vadovas mano, kad tam tikri žemės pardavimo apribojimai būtini
    Seimo vadovas mano, kad tam tikri žemės pardavimo apribojimai būtini

    Parlamentarai dėl vadinamojo žemės saugiklių įstatymo turėtų apsispręsti ketvirtadienį, teigia Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis. ...

  • Lietuvos verslui – nauja prievolė
    Lietuvos verslui – nauja prievolė

    Gegužės 25 d. ES įsigalios Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), kurio pagrindinis tikslas yra kovoti su asmens duomenų praradimu, atskleidimu ar netinkamu panaudojimu. Tai sveikintinas žingsnis informacinio saugumo požiūriu, bet kartu tai ir ...

    1
Daugiau straipsnių