Lietuvos šiltnamius išretino bankrotai

Lietuvos šiltnaminių daržovių augintojai krenta nelygioje konkurencinėje kovoje.

Brangstantys energetiniai ištekliai ir nekonkurencingas pridėtinės vertės mokestis (PVM) vieną po kito iš rinkos išstumia šiltnamius. Augintojai sako, kad juos galėtų išgelbėti dotacijos, tačiau subsidijuoti gamintojų neleidžia Briuselis.

Neišgali konkuruoti

Lietuvoje belikę tik keli šiltnamiai, kuriuose žiemą auginamos daržovės. Ne viena šiltnamių bendrovė, taupydama sąnaudas energetiniams ištekliams, daržoves auginti pradeda vėliau, tačiau ir tai nepadeda joms išvengti nuostolių.

Šiemet bankroto byla iškelta „Kėdainių šiltnamiams“, auginusiems daržoves ir gėles 12 ha plėvele dengtuose šiltnamiuose. Sezono metu ūkyje dirbdavo iki 200 žmonių. „Už dujas mes mokame kur kas brangiau nei kitos Europos šalys, PVM gerokai didesnis nei, tarkime, Lenkijoje. Tad kaip galime konkuruoti? Bankrutuojame“, – apmaudavo „Kėdainių šiltnamių“ vadovas Andrius Valevičius.

Pasak bendrovės vadovo, šiltnamių ūkis pradėjo ristis žemyn, kai prieš kelerius metus dujos nuo 60 centų už kubinį metrą pabrango iki 2 litų. Maža to, prasidėjus sunkmečiui trečdaliu smuko produkcijos kainos, sumažėjo perkamumas.

„Iki 2007 metų šiltnamiai buvo dotuojami: mums kompensuodavo trečdalį sąnaudų energetiniams resursams. Vėliau subsidijos buvo nutrauktos, nes tai draudė ES reglamentai. Buvo žadėta įvesti ir lengvatinį PVM, tačiau atėjusi nauja valdžia šio mokesčio nesumažino, o dar padidino“, – tvirtino A.Valevičius.

Slegia nuostoliai

Nuostoliai slegia ir UAB „Kietaviškių gausa“, vieną tų bendrovių, kurios ir žiemą augina daržoves.

„Mūsų situacija labai sudėtinga. Šilumos kainos aukštos, o mūsų šiltnamiai statyti dar tarybiniais laikais, nerenovuoti. Modernizavome tik auginimo technologijas. Pernai turėjome nuostolių. Jei ir šie metai baigsis nuostoliais, bus blogai“, – apgailestavo bendrovės direktoriaus pavaduotojas Donatas Montvila.
Vienas iš „Kietaviškių gausos“ vadovų įsitikinęs, kad be dotacijų šiltnamių ūkis bus sunaikintas.

„Arba reikia dotacijų šilumos sąnaudoms kompensuoti, arba konkurencingo PVM. Mes ką galėjome, tą padarėme. Darbuotojus išleidome dviem mėnesiams nemokamų atostogų, atlyginimus sumažinome iki minimumo. Kai daržovėms PVM skirtumas siekia net 18 proc. (pvz., Lenkijoje – 3 proc., Lietuvoje – 21 proc.), o daugiau nei pusę sąnaudų sudaro energetiniai resursai, niekas neišgelbės šiltnamių – nei akademikai, nei profesoriai“, – samprotavo D.Montvila.

Be dotacijų sunyks

Liūdnos perspektyvos nerimą kelia ir šiltnamiuose daržoves auginančiam Anykščių rajone ūkininkaujančiam Audriui Juškai.

„Mes turime konkuruoti su lenkiška produkcija, kuriai taikomas 3 proc. PVM ir kuri dėl to pigesnė ir patrauk lesnė vartotojui. Lenkų ekonomika auga, o mūsų žmonės masiškai emigruoja. Jie neturi kitos išeities“, – nepalankiomis sąlygomis verslui piktinosi daržovių augintojas.

ES paramą ūkiui modernizuoti gavęs ūkininkas yra įsipareigojęs penkerius metus vystyti veiklą. „Jei bankrutuočiau, tektų grąžinti gautą paramą, tad privalau laikytis. Kai baigsis sutartis, svarstysiu, ką toliau daryti“, – sakė įsipareigojimų apribotas anykštėnas.

„Dabar vietos augintojų negali dotuoti. Kai šis sektorius sunyks, tada suras galimybių paremti. Tik greičiausiai jos teks užsienio gamintojams. Tokios realijos mūsų šalyje“, – gyventojus į aklavietę vedančia valdžios politika piktinosi daržovių augintojai.
Gelbėtų elektrinė

Pasak Lietuvos šiltnamių asociacijos vadovo Antano Šležo, akivaizdu, kad daržovių auginimo šiltnamiuose verslas tapo nuostolingas. Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto skaičiavimais, energetiniai ištekliai sudaro apie 60 proc. šiltnamių patiriamų sąnaudų.

„Šiltnamiai tapo nekonkurencingi. Nuolat keliame šią problemą. Ir pernai spalio pabaigoje susitikime su Vyriausybės atstovais išdėstėme savo rūpesčius. Premjeras sutiko, kad bėda rimta. Buvo sudaryta darbo grupė, kuri ieško būdų, kaip padėti šiam sektoriui išgyventi“, – aiškino A.Šležas.

Šiltnaminių daržovių augintojai skaičiuoja, kad jiems pakaktų iki 3 mln. litų dotacijos per metus. Tada jiems atpigtų šiluma. Tačiau subsidijuoti gamintojus draudžia ES reglamentai.

Anot asociacijos vadovo, dėl pernelyg didelių gamybos sąnaudų šiltnamiai negali investuoti, siekti ES paramos. Vietos augintojams sudėtinga ir dėl nelygiaverčių santykių su prekybininkais.

Be dotacijų, svarstomas dar vienas šiltnamių gelbėjimo būdas. Šiltnamines daržoves siūloma auginti Elektrėnuose, prie Lietuvos elektrinės. „Reikėtų kooperuotis, gauti ES paramą ir statyti naujus šiltnamius, kuriems galėtų būti kur kas pigiau tiekiama šiluma“, – aiškino A.Šležas.

Ieškoma būdų, kaip šiltnamiams padėti

Aušrys Macijauskas, žemės ūkio viceministras
ES reglamentai labai riboja valstybės pagalbą verslui, todėl ieškoma kitų būdų, kaip padėti šiltnamiams išgyventi. Manome, kad šiltnaminių daržovių auginimą šaltuoju metų laiku reikia pripažinti viešuoju interesu. Šalies vartotojai turi turėti galimybę įsigyti šviežių daržovių, o ne tenkintis tik įvežtinėmis. Vyriausybei teiksime atitinkamus pasiūlymus dėl teisės aktų patvirtinimo, kad būtų galima pagelbėti šiam sektoriui. Verslininkai investuotų, jei matytų savo veiklos perspektyvas. Tam būtų galima išnaudoti perteklinę Lietuvos elektrinės šilumą, ir šiltnamių ūkį perkelti į Elektrėnus.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių