Lietuvos paštas pretenduoja teikti valstybės elektronines paslaugas

Susisiekimo ministerijos kontroliuojamas Lietuvos paštas siekia sujungti valstybės teikiamas elektronines paslaugas.

"Šiandien įvairios institucijos turi savo duomenų bazes ir nėra vienos, į kurią ta informacija sueitų. Pavyzdžiui, "Regitra" teikia informaciją savo kanalais, ministerijos - savo, joms pavaldžios įstaigos - savo. O paštas, turėdamas infrastruktūrą ir žmones, galėtų dalyvauti kuriant bendrą duomenų bazę. Toks modelis, kai valstybės elektroninės paslaugos teikiamos per paštą, užsienyje jau yra sukurtas ir veikia", - interviu "Verslo žinioms" sakė pašto generalinis direktorius Andrius Urbonas.

Anot jo, persitvarkyti siekiantis paštas stengsis ir atnaujinti kolektyvą.

"Norime pusiausvyros, stengsimės, kad ateitų daugiau jaunų žmonių su naujomis idėjomis. Ir metas tam palankus - šiuo metu yra darbo ieškančių žmonių, jie turi potencialo ir galėtų įsitvirtinti Lietuvos pašte", - teigė įmonės vadovas.

Anot jo, svarbiausios pašto sritys turi būti universaliosios pašto paslaugos (kaip nacionaliniam pašto operatoriui), kurjerių paslaugos ir logistika, finansinės paslaugos bei elektroninės paslaugos ateityje.

A.Urbono nuomone, viena didžiausių Lietuvos pašto problemų - įmonė yra viena didžiausių nekilnojamojo turto bendrovių Lietuvoje.

"Aš paštą matau mažą ir jaukų, kaip vaistinę ar banko skyrių. O dabar dalis pašto pastatų yra paveldo dalis, juos sudėtinga rekonstruoti. Arba yra dideli ir jų eksploatacija brangiai kainuoja, o mes priversti ieškotis nuomininkų. Be to, būtina galvoti apie investicijoms reikalingas lėšas. Tad vieno ar kito pastato pardavimas nuo sunkumų negelbsti", - sakė A.Urbonas.

Jo teigimu, tai daryti būtina labai skaidriai, iš anksto informuojant, kam būtų panaudotos gautos lėšos.

"Lietuvos pašto tinklas yra didžiausias jo turtas. Tačiau turtas turi uždirbti pajamų, o šiandien didžioji dalis kaimo pašto skyrių dirba nuostolingai, kiekvienas jų per metus patiria maždaug po 30 tūkst. litų nuostolių. Didžiąją dalį tinklo ir sudaro mažų miestelių ir kaimų pašto skyriai - jų yra apie 550. Miestuose yra 220 pašto skyrių, tačiau teikdami kai kurias paslaugas jie uždirba 97 proc. pajamų. Kadangi esame įpareigoti teikti universaliąsias paslaugas, nuostolius mažiname pertvarkydami nuostolingus skyrius ir siūlome vietoje jų kilnojamojo pašto paslaugas. 2011 metais jau turėtume dirbti pelningai", - teigė pašto vadovas.