Lietuvos noras turėti atominę elektrinę nenustelbs gebėjimo skaičiuoti

Ekspertai teigia, jog nežinant sąlygų, kokiomis siūlymus dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte pateikusios kompanijos sutiks pradėti statybas, šio projekto ateitis vis dar neaiški ir tikisi, kad Lietuvos Vyriausybė derybose su galimu investuotoju neprisiims per didelių įsipareigojimų.  

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas BNS sakė, jog trečiadienį paskelbtos informacijos, kad pasiūlymus dėl naujos AE pateikė Jungtinių Valstijų ir Japonijos kompanijos negalima vadinti net “pradžios pabaiga”.

Vilniuje įsikūrusio Energetinio saugumo centro ekspertas Arūnas Molis jam antrino teigdamas, jog, faktas, kad pradėti aptarinėti du pasiūlymai dar nereiškia “nepakeičiamo sprendimo” dėl naujos jėgainės statybos. Tačiau kartu jis pabrėžė, kad šie pasiūlymai parodė, jog daugelio jau laidotas Lietuvos plėtojamas AE projektas nėra toks beviltiškas.

“Kol kas sąlygos visiškai neaiškios, pirmiausia reikėtų sulaukti jų ir tada vertinti, kiek jos yra priimtinos Lietuvai. Mes matome, kad situacija greitai keičiasi, tai tie įsipareigojimai dar turi ir užfiksuoti. (…) Manau, kol susitarimai nepasirašyti, tol galima tik labai atsargiai kalbėti apie tai”, - sakė R.Vilpišauskas.

Jis sutiko, kad siekiant pritraukti investuotoją AE projektui yra prielaidų pasikartoti "Williams" istorijai ir teigė, kad šioje situacijoje ypatingai svarbus yra proceso skaidrumas, kurį tikriausiai bus sunku užtikrinti derybų pradžioje dėl galimų šalių įsipareigojimų neskleisti informacijos.

“Reikia prisiminti ankstesnius šios Vyriausybės patikinimus, jog procesas juda. Į tai yra investuota nemažai laiko ir natūralu, jog yra noras, kad susitarimas visgi būtų pasiektas. Tas noras tikriausiai prisidės. Kaip žinome iš derybų teorijos aiškinimų, kuo didesnis noras pasiekti susitarimą, tuo šalies derybinė galia yra mažesnė", - teigė R.Vilpišauskas
"Apskritai geriau būtų, kad tada, kai tai nepablogina derybinės Lietuvos padėties, sąlygos taptų viešomis. Ir kad tai nebūtų jau pasiekto galutinio susitarimo sąlygos. Vyriausybė pati turėtų būti suinteresuota, nes nuo to priklauso ir visuomenės pasitikėjimas projektu”, - kalbėjo TSPMI direktorius.

Jis sakė, kad bus nemažai suinteresuotų šio proceso nesėkme ir pabrėžė, kad ne mažesniu iššūkiu už pačias derybas bus veiksmų derinimas su projekto partneriais – Lenkija, Latvija ir Estija.

“Tokio skaičiaus partnerių dalyvavimas tokiame stambiame projekte pats savaime yra didžiulis iššūkis. Vien vadybiniu požiūriu tai yra labai rimtas iššūkis”, - kalbėjo ekspertas.
Paklaustas, kas nulėmė, kad pernai bandymas prisikviesti investuotoją baigėsi nesėkme, o dabar sulaukta dviejų pasiūlymų, R.Vilpišauskas svarstė, kad galbūt pagerėjo Lietuvos derybininkų pasiūlymai ir pasikeitė padėtis atominės energetikos srityje.

Dėl katastrofos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje pasaulyje galėjo sumažėti atominių elektrinių įrangos paklausa. Tačiau šis įvykis, anot eksperto, gali ir neigimai paveikti AE statybos kainą.

“Dėl išaugusio dėmesio saugumo klausimams, gali griežtėti reikalavimai ir tai gali branginti tokius projektus”, - teigė R.Vilpišauskas.

Energetinio saugumo centro ekspertas A.Molis BNS sakė, jog pateikti pasiūlymai rodo, kad nepaisant Lietuvos energetinės rinkos menkumo ir ne tokio greito investicijų atsiperkamumo,  vis dėlto domimasi galimybėmis investuoti į branduolinę energetiką Lietuvoje.

“Tai rodo, kad tas projektas, kurį daugelis buvo pasiruošę palaidoti, nėra visiškai beviltiškas”, - sakė energetikos ekspertas.

Vis dėlto jis pažymėjo, kad galutinis galimų investuotojų pasiūlymas yra neaiškus ir negalima sutikti su visomis jų sąlygomis.

“Negalima laikytis aklo tikslo, kad mums būtinai čia reikia branduolinės jėgainės. Mums reikia branduolinės jėgainės, jei ją kas nors pastatys mums priimtinomis sąlygomis. Jeigu mums tos sąlygos yra nepriimtinos, reikia ieškoti kitų energetinės nepriklausomybės užtikrinimo būdų", - kalbėjo A.Molis.

Pasak jo, jautraus derybų proceso viešumas ir platesnio jų aptarimo klausimas taptų svarbus, jei iškiltų būtinybė rinktis tarp energetinės nepriklausomybės ir žymaus elektros kainų augimo.

“Be abejo, pats procesas turėtų būti pakankamai skaidrus ta prasme, kad suderėtos sąlygos neturėtų tapti netikėtumu – kad mes įsipareigojame daugiau, negu gauname. Neturėtų būti pasakymo, kad mums nebuvo kito pasirinkimo”, - teigė A.Molis.

“Galbūt net reikėtų platesnio politinių partijų sutarimo, jei iškyla dilema, kas mums yra svarbiau – žemos elektros kainos ar nepriklausomybė. Bet jei tos derybos vyksta pakankamai sėkmingai, be kategoriškų sąlygų ar ultimatumų, viešumas nėra toks aktualus dalykas”, - kalbėjo jis.

Energetinio saugumo centro eksperto nuomone, jei Lietuvai pavyktų sėkmingai vystyti AE projektą, tai automatiškai dar nereikštų, kad jos pasienyje vystomi Karaliaučiaus srities ar Baltarusijos AE projektai taptų neįmanomi.

“Net jei būtų pastatyta jėgainė Baltarusijoje, ji sėkmingai galėtų funkcionuoti Baltarusijoje ar pardavinėti elektrą Rusijai. Nepaisant to, kad aš laikausi nuomonės, jog šiame regione yra reikalinga viena jėgainė, neatmetu galimybės, kad viena gali būti pastatyta ES, o kita už ES teritorijos”, - sakė A.Molis.

A.Vilpišausko nuomone, finansinės krizės krečiamos Baltarusijos AE projekto atžvilgiu kyla rimtų klausimų, ar turima išteklių tokiai statybai, tuo tarpu Karaliaučiaus projektas, jo teigimu, gali tapti realiai įgyvendinamu.

A.Molis pritarė, kad branduolinių reaktorių statytojai po Fukušimos katastrofos prarado dalį rinkos ir sustiprėjęs skepticizmas atominės energetikos atžvilgiu paskatino juos domėtis ne tokiomis pelningomis rinkomis.

“Bet ne visi pokyčiai naudingi. Aš beveik įsitikinęs, kad šiandien pastatyti branduolinę elektrinę kainuos gerokai daugiau negu tuo atveju, jei nebūtų įvykusi Fukušimos avarija. Į saugos reikalavimus, parengiamuosius darbus bus žiūrima gerokai griežčiau negu iki tol”, - sakė jis.


Šiame straipsnyje: atominė elektrinė

NAUJAUSI KOMENTARAI

666

666 portretas
pasikaitykit eksperto istrauku : Jis sakė, kad bus nemažai suinteresuotų šio proceso nesėkme ir pabrėžė, kad ne mažesniu iššūkiu už pačias derybas bus veiksmų derinimas su projekto partneriais – Lenkija, Latvija ir Estija. uzjauciu sali ir t.t. del tokiu ekspertu kaip ir nusikalteliu is seimo ir prezidenturos kurie nesugeba logiskai pamastyti kad salis uzima tik 65 300 km² ploto nelaimes atveju butu kazkas nerealaus visiems tektu palikt tevyne , namus tik klausimas kur jie detusi nes niekas radioaktyviu neisileistu . be to zmones pasmerkti bedarbystei jei elektra nebutu gaminama is atsinaujinanciu saltiniu o is ae ,. nu ir aisku salis skolose . pREZIDENTESI senai esu parses kaip sali galima isvest is skolu , deje jai neido nes dabar jau aiskus jos tikrieji interesai kaipo ir issilavinimas kuris tik popieriuje ,. belekas jums pasakys kad pinigus atiduodant uz paslauga i vienas rankas : monopoliui ir jam sukurus siltamio salygas ir padarius didziulias nuolaidas , tuo pat metu suteikus bomba prie ju pries teritorijos jie puikiai valdys saly , jos ekonomika ta matom is duju , degalu sektoriaus ir rusijos itakos ir paliks tukstancius bedarbiais na ka cia rasyt kuomet nusikalteliai valdo saly o ekspertai tik seip kad nenukentetu lepteli keleta nereiksmingu fraziu , bailiai gyvenumo nuliai , . Klausimas ekspertui : ko ir kam tu gimei ?

R

R portretas
Šalys kurios žiūri į tautos ateitį ir tautiečių nuomonę jau pareiškė, jog atominės elektrinės bus uždarytos. Mes draskomės dėl atominės , kokios išvados ?

Kęstas

Kęstas portretas
Vokietija atsisako atominių elektrinių, kurios dabar duoda ketvirtadalį vokiečių sunaudojamos elektros energijos. Vokietija pakeičia tai saulės, vėjo ir biologinių medžiagų energija. Kaip tai atrodo? Vokietijos gyventoja elektromobiliu atvažiuoja į darbą. Kol ji dirba, saulės ar vėjo generuojama elektros energija yra superkama iš gyventojų ir parduodama tos dirbančiosios automobiliui pakrauti. Jei ši Vokietijos pilietė nori ir gali, ji jos namų valdose taip pat gamina elektros energiją, kurią superka bendras tinklas. Sumaniai valdomas, toks tinklas perduoda energiją iš ten, kur ji pagaminama, įskaitant ir biologinių medžiagų pagrindu generuojamą energiją, į ten, kur yra jos poreikis. Vokiečiai išplečia tokios ekonomikos mastą, todėl šių technologijų kainos krenta. Tai vokiečių ir, manyčiau, visų mūsų ateitis. Anglies dvideginį atmosferoje kaupiančios technologijos yra vis labiau ribojamos ir toliau brangsta. Galų gale reikia mokėti tikrą kainą ir už branduolinių atliekų saugojimą. Pigiai niekas nenori jas priimti. Vokiečiams ši ateitis prasideda šiandien. Jie neslepia galvas į radioaktyvų smėlį, o drąsiai eina pasitikti tą ateitį. Mes gi gyvename jų vakarykščia diena. Bandome nusipirkti didžiulę atominę elektrinę, užkraudami jos draudimo riziką mūsų mažai valstybei ir mūsų vaikams. Jokia draudimo kompanija neturi pakankamai kapitalo tokio brangiai kainuojančio įvykio, kaip galima atominės elektrinės avarija, draudimui. Tai turi daryti mūsų valstybė. Ar tikrai norime imtis šio brangaus draudimo? Ar tikrai norime turėti dar vieną monopoliją šalyje ir mokėti už elektrą dar brangiau, negu mokame dabar. Monopolijos mažose valstybėse naudojasi padėtimi ir užlaužia kainas. Palyginkime benzino, kurį perkame iš monopolistų, kainas Lietuvoje ir kaimyniniuose kraštuose. O ką mes galime padaryti kitaip? Ar įmanoma atsisakyti rizikos smarkiai užteršti mūsų aplinką? Galime peršokti per vystymosi stadiją. Afrikoje ir kitose vargingose pasaulio dalyse nėra pakankamai išvedžiotų telefoninių linijų, nėra ir pakankamai banko skyrių. Tų kraštų žmonės nekopijuoja laidų vedžiojimo ir bankų skyrių statymo. Jie masiškai naudojasi mobiliaisiais telefonais ir mobilia bankininkyste su tų telefonų pagalba. Afrikiečiai taip sugeba peršokti kelias vystymosi stadijas. Nejaugi mes nesugebėtume peršokti vieną, panaudodami mūsų kuklius resursus toms pačioms technologijoms, kuria atpigina Vokietijos ekonominis aktyvumas? Kartu vokiškas decentralizuotas energijos gaminimas sukurtų Lietuvoje žymiai daugiau pastovių darbo vietų, negu didžiulis atominis kompleksas, valdomas keleto žmonių, užsilikuių Lietuvoje nuo okupacijos laikų. Paklauskime dar kartą A.Kubiliaus, A.Sekmoko ir kitų atominės energetikos Lietuvoje entuziastų. Ar tikrai norime dabar pradėti tai, ką jau baigia daryti labiausiai išsivysčiusi, ekonomiškai stambiausia ir sėkmingiausia valstybė mūsų kaimynystėje, Vokietija?
VISI KOMENTARAI 3
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių