- Diena Media inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Išankstiniais duomenimis, Lietuvos įmonių tiesioginės investicijos užsienyje sudarė daugiau nei 5 mlrd. litų ir buvo 37,6 procento didesnės nei pernai per tą patį laikotarpį, - pranešė Statistikos departamentas.
Daugiausia – 1,25 mlrd. litų – investuota Latvijoje, Rusijoje – 0,65 mlrd. litų, Nyderlanduose – 0,49 mlrd. litų, Lenkijoje – 0,46 mlrd. litų, Ukrainoje – 0,39 mlrd. litų, Bulgarijoje – 0,34 mlrd. litų, Jungtinėje Karalystėje – 0,33 mlrd. litų.
Lietuvos tiesioginės investicijos ES 27 šalyse sudarė 3,68 mlrd. litų (72,2 proc. visų Lietuvos tiesioginių investicijų užsienyje), NVS šalyse – 1,11 mlrd. litų (21,7 proc.).
Daugiausia Lietuvos įmonės užsienyje investavo į nekilnojamojo turto, nuomos ir kitą verslą – 1,97 mlrd. litų (38,6 proc. visų tiesioginių investicijų užsienyje), finansinį tarpininkavimą – 1,08 mlrd. litų (21,2 proc.), apdirbamąją gamybą – 0,78 mlrd. litų (15,3 proc.), didmeninę ir mažmeninę prekybą – 0,59 mlrd. litų (11,5 proc.), transportą, sandėliavimą ir ryšius – 0,35 mlrd. litų (6,9 proc.).
Apdirbamojoje gamyboje daugiausia investuota į chemijos produktų gamybą – 0,35 mlrd. litų (44,8 procento visų apdirbamosios gamybos tiesioginių investicijų užsienyje), maisto produktų, gėrimų ir tabako gamybą – 0,19 mlrd. litų (25,0 proc.).
Tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje, 2008 metų spalio 1 dienos duomenimis, sudarė 33,48 mlrd. litų. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui teko 10 tūkst. litų tiesioginių užsienio investicijų (2008 m. sausio 1 d. – 10,5 tūkst. litų).
Daugiausia yra investavę Švedijos investuotojai – 5,15 mlrd. litų (15,4 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų), Danijos – 3,75 mlrd. litų (11,2 proc.), Lenkijos – 3,65 mlrd. litų (10,9 proc.), Vokietijos – 3,13 mlrd. litų (9,4 proc.), Rusijos – 2,44 mlrd. litų (7,3 proc.), Estijos – 2,31 mlrd. litų (6,9 proc.), Latvijos – 1,93 mlrd. litų (5,8 proc.), Suomijos – 1,78 mlrd. litų (5,3 proc.), Nyderlandų – 1,55 mlrd. litų (4,6 proc.).
Tiesioginės investicijos iš ES 27 šalių sudarė 27,09 mlrd. litų (80,9 proc.), iš NVS šalių – 2,59 mlrd. litų (7,7 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti3
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...