- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prieš porą metų rangovų ir subrangovų teisėmis atlikę darbus modernizuojant Lietuvos elektrinę Lietuvos statybininkai skundžiasi, kad generalinė rangovė švedų bendrovė "Alstom Power Sweden AB" iki šiol neatsiskaito už atliktus darbus, trečiadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
Lietuvos elektrinėje 2006-2008 metais dirbę Lietuvos statybininkai tvirtina apie porą metų "neišsimušantys" iš švedų bendrai maždaug 13 mln. litų.
Įgyvendindama maždaug 100 mln. eurų (apie 345 mln. litų) vertės Lietuvos elektrinės modernizacijos projektą "Alstom" pasitelkė Lietuvos statybų organizacijas: "Kauno energetikos remontą", "Foną", "Kruonio HAE statybą", bendrovę Tarptautinė statybos korporacija, "Termoizolą", "Axis Industries" ir kitas.
Lietuviai samdė subrangovus.
Pasak dienraščio, pagal sutartį 10 procentų rangovų užsakymo vertės lėšų buvo įšaldytos tam atvejui, jei išaiškėtų jų darbo brokas, bet praėjo beveik metai, o 10 procentų į Lietuvos statybininkų sąskaitas neįplaukia.
"Mes iš švedų negavome jokių pretenzijų dėl darbų kokybės. Kodėl mums nesumokama, sunku net paaiškinti. Šiuo
metu esame informuoti, kad per mėnesį viskas turėtų išsispręsti ir pinigus gausime", - dienraščiui sako "Kauno energetikos remonto" vadovas Raimondas Reizgys.
Anot jo, dėl "Alstom" pozicijos į užburtą ratą pateko kone visos tuo metu Lietuvos elektrinėje dirbusios bendrovės, nes jos samdė viena kitą kaip subrangoves.
"Prasidėjo grandininė reakcija, viena bendrovė negauna lėšų, neatsiskaito su kita, ši su trečia. Prisideda
problemos dėl mokesčių mokėjimo", - sako verslininkas.
"Alstom" atstovas Lietuvoje Viktoras Karaliūnas dienraščiui pasakoja, kad švedai su rangovais neatsiskaito dėl Lietuvos
elektrinės iškeltos 9 mln. eurų vertės pretenzijos, kurios pastaroji pareikalavo kaip delspinigių už vėlavimą įgyvendinant projektą.
"Kai bus pasirašyta taikos sutartis su Lietuvos elektrine, tada bus atsiskaityta ir su rangovais. Viskas šioje istorijoje yra
paprasta - "Alstom", kaip generalinė rangovė, samdėsi daug lietuviškų bendrovių. Rangovai vėlavo atlikti
darbus. Tuo metu buvo statybų bumas, ir lietuviškos bendrovės metėsi į kitas statybas. Tada "Alstom" teko
ieškoti papildomų pajėgų, atsivežti darbininkų iš Lenkijos. Visa tai bendrovei taip pat kainavo", - aiškina V.Karaliūnas.
Lietuvos elektrinės vadovas Pranas Noreika tvirtina, kad projektas įgyvendintas sėkmingai, taršą mažinantys įrenginiai
puikiai veikia, o su generaliniu rangovu "Alstom Power Sweden" visiškai atsiskaityta ir praėjusią savaitę konstatuota, kad Lietuvos elektrinė ir "Alstom" vienas kitam neskolingi ir neturi pretenzijų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“2
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą5
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje5
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...