- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistikos departamentas praneša, kad 2010 m. sausį, lyginant su pernai tuo pačiu laikotarpiu, Lietuvos eksportas sumažėjo 3,3 proc.
Negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, 2010 m. sausio mėn. eksportuota prekių už 3,1 mlrd. litų, importuota - už 3,5 mlrd. litų. Lietuvos užsienio prekybos deficitas sudarė 0,4 mlrd. litų ir buvo 2,8 kartus didesnis nei 2009 m. sausį. Prekybos su ES valstybėmis statistiniai duomenys buvo patikslinti gavus PVM deklaracijų duomenis.
2010 m. sausio mėn., palyginti su 2009 m. sausio mėn., eksportas sumažėjo 3,3 procento, importas padidėjo 5,6 procento; be mineralinių produktų, eksportas sumažėjo 1,4 procento, o importas - 7,3 procento; lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 2,5 procento, be mineralinių produktų lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 2,4 procento.
Eksporto sumažėjimui įtakos turėjo 8,7 procento sumažėjęs apdorotų naftos alyvų ir alyvų, gautų iš bituminių mineralų, 19,3 - katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, 72 - gyvūninių arba augalinių riebalų ir aliejaus bei jų skilimo produktų, 33,5 procento - įvairių chemijos produktų eksportas. Importo padidėjimui įtakos turėjo 38,6 procento padidėjęs žalios naftos, 56,2 - organinių chemijos produktų, 87,8 procento - trąšų importas.
2010 m. sausio mėn., palyginti su 2009 m. gruodžio mėn., eksportas sumažėjo 16,9, importas - 7,6 procento; be mineralinių produktų, eksportas sumažėjo 18,7, o importas - 19,6 procento; lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 10,3 procento, be mineralinių produktų lietuviškos kilmės prekių eksportas sumažėjo 9,2 procento.
2010 m. sausio mėn. svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (10,6 proc.), Vokietija (9,5 proc.), Latvija (9,2 proc.), Lenkija (8,3 proc.). Svarbiausios importo partnerės - Rusija (38,3 proc.), Lenkija (8,5 proc.), Vokietija (8,4 proc.), Latvija (5 proc.).
2010 m. sausio mėn. didžiausią Lietuvos eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai (23,9 proc.); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (9,6 proc.); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (8,8 proc.). Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (38,1 proc.); chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (12,1 proc.); mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (9,7 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis2
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...