- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos eksportas sausį-spalį siekė 43,451 mlrd. litų, importas - 48,652 mlrd. litų, arba atitinkamai 30,2 proc. bei 29,9 proc. daugiau nei 2009-ųjų tais pačiais mėnesiais.
Lietuvos užsienio prekybos deficitas palyginamuoju laikotarpiu išaugo 27,4 proc. iki 5,201 mlrd. litų, remdamasis negalutiniais muitinės deklaracijų ir Intrastato ataskaitų duomenimis, pranešė Statistikos departamentas.
Be mineralinių produktų, eksportas šiemet padidėjo 25,7 proc., o importas - 22,2 procento. Vien lietuviškos kilmės prekių eksportas išaugo 27,4 proc., o be mineralinių produktų - 20 procentų.
Investicinių prekių eksportas šiemet, palyginti su dešimt 2009-ųjų mėnesių, padidėjo 40,1 proc. iki 4,205 mlrd. litų (9,7 proc. viso eksporto), šių prekių importas išaugo 32 proc. iki 5,065 mlrd. litų (10,4 proc. viso importo).
Per mėnesį - spalį, palyginti su rugsėju - eksportas padidėjo 7,8 proc., importas ūgtelėjo 0,1 proc., o spalį, palyginti su 2009 metų spalio mėnesiu, - atitinkamai padidėjo 43,5 proc. ir 37,6 procento.
Anot statistikų, eksporto augimui sausį-spalį, palyginti su tuo pačiu 2009-ųjų laikotarpiu, įtakos turėjo 49,3 proc. išaugęs naftos produktų, 46,2 proc. - antžeminio transporto priemonių, 31,6 proc. - plastikų ir jų gaminių eksportas.
Importo padidėjimui įtakos turėjo 45,7 proc. išaugęs naftos, 61,7 proc. - antžeminio transporto priemonių, 37,1 proc. - elektros mašinų ir įrenginių bei jų dalių importas.
Statistikos departamento duomenimis, sausio-spalio mėnesiais svarbiausios Lietuvos eksporto partnerės buvo Rusija (15,3 proc.), Vokietija (10,2 proc.), Latvija (9,6 proc.), Lenkija (7,9 proc.), importo - Rusija (32,6 proc.), Vokietija (11,1 proc.), Lenkija (9 proc.) bei Latvija (6,1 proc.).
Europos Sąjungos (ES) šalims šiemet teko 61,4 proc., o NVS šalims - 26,3 proc. Lietuvos eksporto. Importas iš ES šalių sudarė 56,4 proc., o iš NVS šalių - 35,7 proc. viso Lietuvos importo.
Pasak statistikų, didžiausią Lietuvos eksporto dalį šiemet sudarė mineraliniai produktai (24 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (10,2 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (7,9 proc.).
Didžiausią importo dalį sudarė mineraliniai produktai (33,1 proc.), mašinos ir mechaniniai įrenginiai, elektros įranga (12,1 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcija (11,4 proc.).
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą3
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...
-
N. Mačiulis: Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra vieni aukščiausių Europos Sąjungoje3
Vienas didžiausių šalyje komercinių bankų „Swedbank“ nekeičia šių metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo prognozės – šalies ekonomika turėtų augti 1,8 proc., tuo metu 2025 metų prognozė didinama i...
-
S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti keli mažesni tiek Lietuvos, tiek užsienio bankai. ...
-
Ekspertė patarė, ką daryti, kad jaustumėte mažesnį finansinį stresą2
Per pastaruosius metus visiškai dėl savo finansinio saugumo užtikrintų gyventojų sumažėjo beveik dvigubai – taip jaučiasi vos kas dešimtas. Tokius duomenis atskleidžia banko „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa. Be to, ...
-
I. Šimonytė: jūros vėjo parko konkursas neįvyko dėl nepalankios padėties rinkoje4
Neįvykus antrajam 2,4 mlrd. eurų preliminarios vertės 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad investuotojai galėjo apsigalvoti, nes elektra rinkoje dabar gerokai pigesnė nei buvo Lietu...