„Lietuvos dujų“ atskyrimo planas - iki kovo pabaigos

Nuo šių metų keičiasi Vokietijos ir Rusijos koncernų „E.ON Ruhrgas“ ir „Gazprom“ valdomos bendrovės „Lietuvos dujos“ verslo aplinka - iki kovo 31 dienos bendrovė Valstybinei kainų ir energetikos kontrolei turi pateikti dujų perdavimo sistemos atskyrimo planą, pagal kurį dujų perdavimo verslas po kelių metų turės atitekti naujam savininkui.

„Lietuvos dujų“ atskyrimo planui, kurį turės parengti konsultantai, dar turi pritarti bendrovės valdyba ir akcininkai.

Tačiau šis daug laiko užtruksiantis procesas gali prasidėti kiek kita nata, nes „Lietuvos dujų“ akcininkai naująjį Gamtinių dujų įstatymą, kuris numato minėtų veiklų atskyrimą, vadina kvietimu į arbitražo teismą, rašo portalas eversus.lt.

Lietuvos energetikos ministerija eversus.lt patvirtino, kad „valstybė pasirengusi įsigyti magistralinių dujotiekių kontrolę po to, kai nuo bendrovės “Lietuvos dujos„ jie bus atskirti į savarankišką įmonę - gamtinių dujų perdavimo sistemos operatorių“, tačiau patikslina, kad tai įvyks ne anksčiau nei 2014 metais.

„Kontrolės įgijimo būdo ir kainos klausimas bus derinamas su “Lietuvos dujų„ akcininkais. Dabar vyksta intensyvios konsultacijos su vienu iš didžiųjų akcininkų ir Europos Komisija“, - sakė energetikos ministro patarėjas Kęstutis Jauniškis.

Ministerija nepatikslino, su kuo tiksliai konsultuojasi, tačiau, anot eversus.lt, galima spėti, kad tai yra „E.ON Ruhrgas“, kuri valdo 38,9 proc. bendrovės akcijų ir su kuria valstybė kartu valdo daugiau nei 51 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų paketą. Tai, kad šios konsultacijos kol kas netapo derybomis, liudija ir „E.ON Ruhrgas“ tyla, nes ši kompanija tokias naujienas visada skelbia viešai.

Kokį dujų transportavimo tinklų įsigijimo scenarijų Lietuva bepasirinktų, jai vis tiek teks derėtis su abiem akcininkais - ir vokiečiais, ir rusais, teigia eversus.lt. Neatmetama galimybė, kad „Gazprom“ dujų perdavimo tinklą galėtų vėl įsigyti per kitą įmonę.
Todėl kai kurie specialistai neabejoja, kad didžiausias Lietuvos laimėjimas būtų, jeigu dujų transportavimo tinklą valstybė pirktų kartu su „E.ON Ruhrgas“, ir tuomet jį valdytų du ES subjektai. Tačiau bent šiuo metu tai atrodo pakankamai sudėtingas scenarijus, nes energetikos ministro Arvydo Sekmoko pareiškimai ir darbai suvienijo „Gazprom“ su vokiečiais prieš Lietuvą.

„Lietuvos dujos“ nuolat primena, kad trečioji ES Dujų direktyva numato perdavimo, skirstymo ir tiekimo veiklų atskyrimą, tačiau jokių prioritetų magistralinių dujotiekių valdyme valstybei nesuteikia. Tai reiškia, kad transportavimo vamzdyną gali įsigyti bet kuris juridinis asmuo, kuris nėra susijęs su šia veikla, todėl Vyriausybė taip pat turėtų stoti į bendrą potencialių pirkėjų eilę.

Be to, yra numatyti saugikliai, kad šiame pardavime nedalyvautų rusiškas kapitalas.
Kai kurie analitikai svarsto, kad Lietuvoje viskas vyks paprasčiau: „Lietuvos dujoms“ teks perleisti dujų perdavimo sistemą valstybei, nes energetikos ministras Arvydas Sekmokas bendrovei pateiks panašų pasiūlymą į tą, kokį jis ankščiau dėl „Leo LT“ pateikė bendrovei „NDX energija“.

Kiti ekspertai mano, kad jeigu „Lietuvos dujų“ akcininkai dėl spaudimo bus priversti parduoti perdavimo tinklą už mažesnę nei rinkos kainą, tai jie teisybės ieškos arbitraže. Arbitražo bylos yra nagrinėjamos ilgai, todėl tikėtina, kad šis konfliktas bus baigtas tik po Seimo rinkimų, kurie vyks 2012 metų rudenį.

Dujų verslo nuosavybės atskyrimas Lietuvoje turi būti baigtas iki 2014 metų spalio pabaigos.


Šiame straipsnyje: Lietuvos dujos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių