Lietuvos bankui - priekaištas neužtikrinus bankų sistemos stabilumo

Lietuvos centrinis bankas neįvertino pasaulinės krizės grėsmės, jos įtakos šalies bankų sistemai ir per silpnai kontroliavo komercinius bankus.

Todėl prieškriziniu laikotarpiu nebuvo užtikrintas bankų sistemos stabilumas. Taip tvirtina finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.

Tačiau jis pripažįsta Lietuvos banko nuopelnus už tai, jog kad per krizę nė vienas šalies bankas ne tik nežlugo, bet ir nesikreipė finansinės paramos.

Požymiu, kad Lietuvos bankas neužtikrino stabilaus bankų sektoriaus, S.Jakeliūnas vadina bankų skolinimo politiką.

"Nuolat ir radikaliai nuo 2004-2005 metų keitėsi skolinimo standartai, beprecedentinis paskolų augimas, o vėliau - traukimasis. Tai nestabilumo rodikliai, lygiai taip kaip blogos paskolos, milijardiniai atidėjimai", - penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje aptariant Lietuvos banko veiklą aiškino S.Jakeliūnas.

Jis tvirtino, kad Lietuvos bankas turėjo nustatyti duodamos paskolos ir už ją perkamo turto santykį, o ne leisti bankams jį nusistatyti 100 procentų.

"Tas procentas būstui galėjo būti apie 70 proc., žemei - 50 proc.", - tvirtino analitikas.

Anot jo, Lietuvos bankas taip pat praleido progą įsikišti nustatant, koks pajamų likutis turi tekti kiekvienam šeimos, paėmusios būstui paskolą, nariui. Be to, analitiko teigimu, Lietuvos bankas turėjo nustatyti aukštesnius skolinimosi užsienio valiuta reikalavimus.

"Gal net reikėjo riboti skolinimąsi ne litais. Kai kuriose valstybėse tai buvo padaryta, pavyzdžiui, Lenkijoje. Net Danijoje neleidžiama skolinti užsienio valiuta", - kalbėjo analitikas.

Pasak jo, dabar paimtos paskolos eurais siekia 70 proc., o maždaug pusės paskolų palūkanos kintamos.

S.Jakeliūno teigimu, Lietuvos bankas suklydo, nes nebuvo nustatyti griežtesni sutarčių dėl būsto paskolų standartai, be to, anot jo, centrinis bankas galėjo riboti būsto paskolų kintamomis palūkanomis dalinimą.


Šiame straipsnyje: Lietuvos bankas

NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių