- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos centrinis bankas neįvertino pasaulinės krizės grėsmės, jos įtakos šalies bankų sistemai ir per silpnai kontroliavo komercinius bankus.
Todėl prieškriziniu laikotarpiu nebuvo užtikrintas bankų sistemos stabilumas. Taip tvirtina finansų analitikas Stasys Jakeliūnas.
Tačiau jis pripažįsta Lietuvos banko nuopelnus už tai, jog kad per krizę nė vienas šalies bankas ne tik nežlugo, bet ir nesikreipė finansinės paramos.
Požymiu, kad Lietuvos bankas neužtikrino stabilaus bankų sektoriaus, S.Jakeliūnas vadina bankų skolinimo politiką.
"Nuolat ir radikaliai nuo 2004-2005 metų keitėsi skolinimo standartai, beprecedentinis paskolų augimas, o vėliau - traukimasis. Tai nestabilumo rodikliai, lygiai taip kaip blogos paskolos, milijardiniai atidėjimai", - penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje aptariant Lietuvos banko veiklą aiškino S.Jakeliūnas.
Jis tvirtino, kad Lietuvos bankas turėjo nustatyti duodamos paskolos ir už ją perkamo turto santykį, o ne leisti bankams jį nusistatyti 100 procentų.
"Tas procentas būstui galėjo būti apie 70 proc., žemei - 50 proc.", - tvirtino analitikas.
Anot jo, Lietuvos bankas taip pat praleido progą įsikišti nustatant, koks pajamų likutis turi tekti kiekvienam šeimos, paėmusios būstui paskolą, nariui. Be to, analitiko teigimu, Lietuvos bankas turėjo nustatyti aukštesnius skolinimosi užsienio valiuta reikalavimus.
"Gal net reikėjo riboti skolinimąsi ne litais. Kai kuriose valstybėse tai buvo padaryta, pavyzdžiui, Lenkijoje. Net Danijoje neleidžiama skolinti užsienio valiuta", - kalbėjo analitikas.
Pasak jo, dabar paimtos paskolos eurais siekia 70 proc., o maždaug pusės paskolų palūkanos kintamos.
S.Jakeliūno teigimu, Lietuvos bankas suklydo, nes nebuvo nustatyti griežtesni sutarčių dėl būsto paskolų standartai, be to, anot jo, centrinis bankas galėjo riboti būsto paskolų kintamomis palūkanomis dalinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų lengvatinių paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų lengvatinių paskolų, o paraiškas bus galima teikti jau nuo pirmadienio, sako ekono...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių6
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT5
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas balsuos, ar griežtinti taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar nuo 2025-ųjų sugriežtinti taksi ir pavežėjų veiklą – parlamentarai balsuos dėl naujus apribojimus ir įpareigojimus numatančių Kelių transporto kodekso pataisų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių2
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...