Lietuvos bankų akcijas analitikai linkę vertinti atsargiai

Biržoje kotiruojamų bankų vadovai jau įžvelgia blogųjų paskolų "dugną", didėjančias palūkanų pajamas, tačiau lūkesčiai dėl penio nukeliami į kitus metus. Analitikams bankų akcijos neatrodo per pigios, jie baiminasi tolesnių nurašymų ir konservatyviems investuotojams pulti į rinką nepataria.

Banko "Snoras" pirmasis viceprezidentas Naglis Stancikas "Verslo žinioms" teigė, kad banko grynosios palūkanų pajamos, paslaugų ir komisinių pajamos didėja.

"Matome, kad padėtis keičiasi labai greitai. Tarpbankinės rinkos palūkanos labai sparčiai pakito, o tai, be abejo, turi įtakos veiklos rezultatams. Paskolų portfelio kokybė, tikrai matome, kad nebeblogėja, tai yra gerai, - tikino jis. - Blogųjų paskolų atidėjimų darome tiek, kiek reikia, nuolat vertiname portfelį, manome, kad reikšmingų paskolų portfelio kokybės pokyčių nebus, ir tai jau yra dugnas."

Šiaulių banko administracijos vadovo pavaduotoja Daiva Kiburienė tvirtino, kad Šiaulių banko grynųjų palūkanų pajamų pokytis antrąjį ketvirtį yra teigiamas, kadangi "resurso kaina yra visai kita - pinigai atpigo", indėlių portfelio palūkanos ir toliau mažėja.

Be to, anot jos, bankas daugiau surenka ir pajamų už suteiktas paskolas.

"Šiuo metu atrodo, kad pokyčiai yra į pliusą. Banko paslaugomis naudojasi daugiau žmonių, aišku, vasarą aktyvumas sumažėja, - teigė D.Kiburienė. - Paskolų portfelį valomės kaip ir visi, tačiau jau galima sakyti, kad jo kokybė stabilizavosi, sniego kamuolys jau turbūt liovėsi ridentis žemyn ir nesinori tikėti, kad atsiras daugiau neigiamų pokyčių."

Anot Lietuvos bankų asociacijos prezidento Stasio Kropo, bankų padėtis jau vertinama pozityviau, juntamas pagyvėjimas būstų rinkoje, vartojimo kreditų paklausa padidėjo, juntamas paskolų blogėjimo stabilizavimasis.

VŽ kalbinti analitikai pripažino, kad bankų pajamų eilutės jau "nebegali būti tokios baisios", tačiau blogųjų paskolų jie tebelaukia.

"Skelbiamuose antrojo ketvirčio bankų veiklos rezultatuose galima tikėtis grynųjų palūkanų pajamų augimo, tačiau didžiausias pagerėjimas, ko gero, bus trečiąjį ir ketvirtąjį ketvirtį, kai bankai perfinansuos brangiai 2009 metais prisiimtus indėlius. Pagerėjimo reikėtų laukti ir komisinių pajamų pusėje. Tačiau, manau, kad blogųjų paskolų, nurašymų ir atidėjimų dar išvysime ganėtinai nemažai, ypač šiemet. Šis procesas užsitęs, kadangi bankai negali taip greitai išsivalyti balansų", - sakė Norvegijos investicijų bendrovės "Terra Markets" Vilniaus filialo vadovo pavaduotojas Aurelijus Burda.

"Paskolų atidėjinių eilutė, skaičiuojant galutinius bankų rezultatus, vis dar turi reikšmingą įtaką, ir labai didelio pagerėjimo nesitikėčiau. Tik prasidėjus ekonomikos nuosmukiui blogosios paskolos pradėjo vėluoti, būta bankų bandymų tartis su klientais. Taip dalis atidėjinių buvo nukelti ateičiai, kadangi dalis bankų klientų, nors paskolos ir pertvarkytos, vis tiek negalės įvykdyti įsipareigojimų. Tačiau, neabejotinai, blogosios paskolos augs mažesne apimtimi", - teigė banko "Finasta" finansų analitikė Diana Ūselytė.

NASDAQ OMX Vilniaus biržoje kotiruojami Ūkio, Šiaulių, ir "Snoro" bankai šiemet priėmė sprendimų stiprinti akcinį kapitalą.