Lietuvos bankas: BVP šiemet augs 3,3 proc.

Lietuvos realusis BVP, pernai padidėjęs 1,3 proc., 2011 m. ir 2012 m. didės atitinkamai 3,3 proc. ir 4,1 proc., prognozuoja Lietuvos bankas.

Kaip teigiama ketvirtadienį Lietuvos banko išplatintame pranešime, m ažėjant trumpalaikių veiksnių – iždo priemonių ir atsargų ciklo – poveikiui, pasaulio ekonomikos augimas sulėtėjo. Tačiau keliose didesnėse Lietuvos užsienio prekybos partnerėse yra palankių ūkio aktyvumo pokyčių.

Pastaruoju metu aktyvumas, skatinamas užsienio paklausos, ūgtelėjo Estijoje ir Latvijoje, ypač geri plėtros rodikliai tebėra Lenkijoje ir Vokietijoje.

Didėjanti paklausa užsienio šalyse, pasak Lietuvos banko, palankiai veikia mūsų šalies atvirojo sektoriaus, visų pirma pramonės ir transporto veiklos, rodiklius. Pramonėje ir transporto veikloje sukuriama pridėtinė vertė didėja jau kelis ketvirčius iš eilės, o įmonių gamybos lūkesčiai tebėra optimistiški. Tuo pat metu į vidaus paklausą orientuotos veiklos rūšys dar tik stabilizuojasi arba pradeda pamažu didėti.

Tokia Lietuvos ūkio raida iš esmės atitinka ankstesnius lūkesčius, todėl artimiausių metų ekonominio augimo prognozės keičiamos nedaug. Numatoma, kad realusis BVP, 2010 m. padidėjęs 1,3 proc., 2011 m. ir 2012 m. didės atitinkamai 3,3 proc. ir 4,1 proc.

Lietuvos banko teigimu, su palankia išorės aplinka susiję ir geri Lietuvos užsienio prekybos rezultatai. Realusis prekių ir paslaugų eksportas jau priartėjo prie aukščiausio lygio, buvusio 2008 m. Pastebimai didėja visų pagrindinių prekių grupių eksportas. Prekių eksportas stipriai didėja ir į ES, ir į NVS valstybes. Numanoma, kad 2010 m. realusis eksportas didėjo 17 proc. Artimiausiais metais Lietuvos eksportas turėtų toliau didėti, tačiau lėčiau.

Gana spartus importo didėjimas atitiko ankstesnes prognozes, pastebi Lietuvos bankas. Importo didėjimą skatino tebeaugusi tarpinio vartojimo produktų, naudojamų pramonės gamyboje, paklausa.

Tokių produktų importas glaudžiai siejasi su eksporto dinamika. Be to, jau kurį laiką vis daugiau importuojama ir investicinių prekių, tai susiję su atsigaunančiomis Lietuvos vidaus investicijomis. Numatoma, kad 2010 m. realusis prekių ir paslaugų importas padidėjo 16,9 proc., o tolesniais metais importas didės lėčiau.

Kaip teigiama Lietuvos bano pranešime, privatusis vartojimas tebėra sumenkęs, o jo atsigavimą slopina vis dar sudėtinga darbo rinkos padėtis ir atsargūs ateities lūkesčiai, skatinantys taupyti. Todėl privačiojo vartojimo prognozės keičiamos nedaug. Numatoma, kad jis 2010 m. krito 4,2 proc., o 2011 m. ir 2012 m. padidės atitinkamai 3,1 ir 4,4 proc.

Kalbant apie darbo rinkos rodiklius, k aip ir buvo prognozuota anksčiau, aukščiausias nedarbo lygis buvo pasiektas 2010 m. antrąjį ketvirtį, o trečiąjį ketvirtį nedarbas jau sumažėjo iš dalies dėl sezoninių veiksnių. Numatoma, kad prognozuojamuoju laikotarpiu, didėjant ūkio aktyvumui, nedarbo lygis laipsniškai mažės. Tačiau padėtis darbo rinkoje priklausys ir nuo bedarbių gebėjimo atitikti rinkos poreikius, pasiryžimo keisti kvalifikaciją ir geografinio judrumo.

2010 m. m etinė infliacija Lietuvoje, pasak Lietuvos banko, spartėjo beveik nuo metų pradžios, o metų pabaigoje buvo pastebimai didesnė nei ES ir euro zonoje.

„Infliaciją Lietuvoje iš esmės lėmė per metus pakilusios maisto produktų, degalų ir administruojamosios kainos. Vidaus paklausai tebesant vangiai, spaudimo pramoninėms prekėms ir rinkos paslaugoms brangti nebuvo, tačiau jis gali atsirasti vėliau, ekonomikai atsigaunant sparčiau.

Tačiau artimiausiu metu gali toliau didėti maisto produktų ir energijos išteklių kainos. Manoma, kad 2011 m. infliacija sudarys 2,8 proc., o 2012 m. – 3,4 proc.“, – teigia Lietuvos banko pranešime.


Šiame straipsnyje: BVPLietuvos bankas

NAUJAUSI KOMENTARAI

MM

MM portretas
Kas is BVP augimo, jei tik kapitalo savininkams - darbdaviams pilneja kisenes.

SLF

SLF portretas
ATVIRAS LAIŠKAS ANDRIUI JANUKONIUI Vilnius, 2011 metų vasario 10 d. Ponas Janukoni, Nebijokite protesto renginių prie Jūsų namo. Bijokite skurdo Mūsų namuose. Negąsdinkite teismais. Mes esame laisvi piliečiai, Filaretų gatvė kol kas nėra Jūsų asmeninė gatvė - skirtingai nuo teismo. Mūsų kantrybė, ponas Janukoni, skirtingai nuo Jūsų turtų, nėra begalinė. Mūsų vaikai irgi nori valgyti, ne tik Jūsų. Mūsų tėvai irgi nori ramios senatvės, ne tik Jūsų. Kai Mes, ponas Janukoni, apmokame Jūsų Rubikono tiekiamos šilumos sąskaitas, mums lieka centai duonai ir kruopoms. Ar Jūsų turtai nėra Mūsų skurdo pasekmė? 2002 metais, išsinuomodami Vilniaus šilumos tinklus, Jūs žadėjote gerą šilumos kainą. 2011 metais po Rubikono sąskaitų Mes badaujame, o antstoliai atiminėja Mūsų butus. Gal jau laikas sustabdyti plėšikavimą? Ir gal laikas pripažinti, kad nemokate efektyviai valdyti šilumos ūkio? Pripažinkite. Ir grąžinkite jį miestui. Dar ne vėlu. Vilniečiai
VISI KOMENTARAI 2
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių