Lietuvoje nedarbas labiausiai „kankina“ jaunimą

Darbo rinkai vis dar pilnai neatsigaunant po ekonominės krizės, Lietuvoje ir toliau bedarbiams sunku pradėti dirbti. Įmonių reikalavimai darbuotojui jau seniai išaugo dėl didelės darbo jėgos pasiūlos. Gausus pasirinkimas tarp kandidatų į šoną išstumia jaunuolius, kurie stokoja darbo patirties. Tokia tendencija matyti ir naujausiuose „Eurostat“ nedarbo rodikliuose.

Europos Sąjungoje šių metų birželio mėnesį jaunimo, kuriam nėra 25 metų, nedarbingumas siekė 20.5 proc. (bendras nedarbas ES  - 10,2 proc.). Tuo metu „Eurostat“ ataskaitoje teigiama, kad Lietuvoje – vienas didžiausių jaunimo nedarbo lygių Europos Sąjungoje. Šalyje birželio mėnesį darbo neturėjo 32,6 proc. jaunimo. Didesnis jaunimo nedarbas užfiksuotas tik Ispanijoje (45,7 proc.), Graikijoje (38,5 proc.) ir Slovakijoje (32,6 proc.).

Nors  Lietuvos darbo biržos duomenimis  ir likusi vasara liūdino jaunimo nedarbo lygio augimu, palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, situacija gerėja. Šių metų rugpjūčio mėnesio pradžioje buvo užregistruota 34,2 tūkst. jaunų bedarbių. Registruotas jaunimo nedarbo lygis per liepos mėnesį išaugo 1,2 proc. punkto. Tačiau palyginus su 2010 metų vasaros laikotarpiu, nedarbas sumažėjo 3,3 proc. punkto.

Lietuvos darbo biržos išteklių skyriaus vyriausiasis specialistas Valdas Maksvytis teigė, kad „Eurostat“ paskelbti rezultatai nestebina, nes vasarą jaunimo registravimasis darbo biržose padidėja kiekvienais metais. „Paprastai jaunimo nedarbas išauga dėl besiregistruojančių absolventų. Taip pat darbo biržos pastebėjo, jog nemažai ką tik studijas baigusių jaunuolių iškart registruojasi darbo biržoje vien dėl sveikatos draudimo, nors jis galioja iki rugsėjo 1 dienos“, - aiškino specialistas.

Pasak V.Maksvyčio, šiuo metu daugiausia bedarbių tarp jaunimo yra su aukštojo mokslo verslo vadybos, teisės, ekonomikos, buhalterinės apskaitos, viešojo administravimo specialybėmis. Su profesinėmis specialybėmis daugiausia darbo neturi statybininko, virėjo, automobilių remontininko, padavėjo, kirpėjo mokslus baigę jaunuoliai.

Pašnekovas teigė, kad palyginus su pernai metais lengviau darbą susiranda buhalterinės apskaitos, statybos inžinerijos, socialinio darbo, finansų bei kineziterapijos specialybes įgijęs jaunimas.

Paklaustas, kodėl jaunimo nedarbo lygis kelis kartus aukštesnis nei vyresnio amžiaus žmonių, V.Maksvytis aiškino, kad jaunimui yra sunkiau būti pranašiems prieš patyrusius specialistus. „Profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms yra dažna jaunimo nedarbo priežastis. Darbo ieškantiems jaunuoliams dažnai įsidarbinti sukliudo nesugebėjimas savęs pristatyti arba atkaklumo trūkumas“, - aiškino Lietuvos darbo biržos atstovas.

Tarp kliūčių susirasti darbą minima ir patirties stoka bei mažas pastovumas – polinkis migruoti tarp darboviečių.

Dar viena problema, kylanti tarp jaunimo ir darbdavio – darbo lūkesčių nesutapimas. Ambicingas jaunimas nori iš karto „sėsti“ į aukštus postus ir gauti didelius atlyginimus.

„Pasitaiko, jog atėję vadybininkai iškart nori dirbti vadovais, o žmogus, baigęs teisę prieš 4 metus ir per šį laiką tokio darbo nedirbęs, vadinasi netekęs ir dalies kompetencijų, ieško tik teisininko darbo“, - kalbėjo V.Maksvytis. Tuo metu verslu besirūpinantys darbdaviai nenori patikėti didelės atsakomybės nepatyrusiam darbuotojui.

Pastebima, kad jaunimas vengia dirbti nekvalifikuotus, viešuosius darbus, už kuriuos dažniausiai mokamas minimalus atlyginimas.