- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje veiklą vykdančios estiško kapitalo bendrovės mūsų šalyje pasigenda skaidrumo, taip pat pageidautų palankesnės mokestinės bei biurokratinės aplinkos. Tai paaiškėjo atlikus nuomonės tyrimą, kuriame dalyvavo Estijos prekybos rūmų Lietuvoje nariai – estiško kapitalo bendrovės, dirbančios Lietuvos rinkoje.
86 proc. apklaustų bendrovių nurodė, kad Estijos versle ir ekonomikoje skaidrumo lygis yra didesnis nei Lietuvoje. Be to, respondentai mano, kad Estija – palankesnė verslui šalis ir pagal daugelį kitų veiksnių: biurokratinę aplinką (81 proc.), verslo etiką (76 proc.), mokestinę aplinką (71 proc.) bei įstatyminę bazę (60 proc.).
„Pirmuosius 3 praėjusių metų ketvirčius Estijos BVP vidutiniškai augo 8,5 proc. – sparčiausiai visoje Europos Sąjungoje. Estija išsiskiria iš kitų Baltijos šalių ne tik sparčiu augimu, bet ir aukštu inovacijų lygiu. Tyrimu norėjome išsiaiškinti šios valstybės verslininkų nuomonę, kokios priežastys lemia Estijos sėkmę, kokią patirtį galėtume pritaikyti Lietuvoje“, – teigia Robertas Juodka, Estijos prekybos rūmų Lietuvoje pirmininkas.
Anot jo, apklausos rezultatai iš dalies patvirtino ir naujausios „Doing Business 2012“ ataskaitos duomenis. Pagal ją mokesčiams mokėti Estijoje bendrovėms tenka skirti 85 val., Lietuvoje – dvigubai daugiau, apie 170 val. per metus. „Kitaip tariant, verslo aplinka Estijoje lemia tai, kad įmonės gali skirti gerokai daugiau laiko bei resursų tiesioginei veiklai, inovacijoms, o ne biurokratijai, popierizmui. Svarbiausia, kad Estijoje tarp verslo bendrovių ir valdžios pirmiausia vyrauja tarpusavio pasitikėjimo santykiai, o Lietuvoje kartais pirmiausia turi įrodyti, kad ko nors nepažeidei“, – teigia R. Juodka.
Tyrimo dalyviai mano, kad prie Estijos ekonominės sėkmės, lyginant su kitomis dviem Baltijos valstybėmis, prisidėjo ir socialiniai bei kultūriniai veiksniai. 76 proc. apklausos dalyvių įsitikinę, kad sėkmei įtakos turėjo gyventojų mentalitetas, o 84 proc. kaip vieną svarbiausių jo sudėtinių dalių įvardijo estų pragmatiškumą.
Lietuvoje dirbančios Estijos bendrovės išreiškė nuomonę ir apie premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujamos vyriausybės veiklą. Respondentai šiuo klausimu neturėjo vieningos pozicijos. Beveik ketvirtadalis apklausos dalyvių ministrų kabineto darbą vertino teigiamai, tiek pat – neigiamai, daugiau nei trečdalis laikėsi neutralios pozicijos. Tačiau vyriausybės įgyvendinama mokesčių politika susilaukė kritiškų atsiliepimų – neigiamai arba labai neigiamai ją įvertino 7 iš 10-ies apklaustų Estijos verslo atstovų.
Tyrimo metu apklausta beveik 40 Lietuvoje veiklą vykdančių estiško kapitalo bendrovių. Apklausa atlikta šių metų sausį. Ją įgyvendino Estijos prekybos rūmai Lietuvoje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais4
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis3
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas4
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti11
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...