- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Europos centrinis bankas (ECB) dar paliko galioti rekordiškai žemą 1 proc. tarpbankinių palūkanų normą eurais, tačiau Lietuvoje veikiantys bankai klientų paskolas eurais jau brangina.
"Lietuvos žinios" rašo, kad į eurų palūkanų normas Lietuvoje veikiantys bankai jau įskaičiuoja lūkesčius, kad artimiausiu metu ECB šią normą didins.
'Vienos nakties Euribor atspindi dabartinę situaciją ir iš esmės yra susietas su pagrindinėmis ECB refinansavimo palūkanų normomis, o ilgesnės trukmės EURIBOR atsispindi rinkos situacijos įsivaizdavimą", - teigė SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.
Jis teigė nedrįstantis tikėtis, kad ECB netrukus bus linkęs didinti Euribor, nors ir buvo užfiksuoti įspūdingi ekonomikos augimo rodikliai - Vokietijos ekonomikos (BVP) rezultatas buvo geresnis nei tikėtasi, o visos euro zonos ekonominė situacija taip pat geresnė nei tikėtasi.
"Vis dėlto lieka daug makroekonominių grėsmių ir teigti, kad jau artimiausiu metu ECB imsis judinti palūkanų normas, nedrįsčiau. Jeigu Euribor ir padidės, tai tikrai labai saikingai, o tai rimtos įtakos žmonių kišenei neturės. Kad Euribor mažėtų, jau nereikėtų tikėtis. Čia istorinis rekordas ir dugnas, kuris vargu arkada nors bus pakartotas", - sakė G.Nausėda.
Lietuvos banko Rinkos operacijų departamento Pinigų politikos operacijų skyriaus viršininkas Sigitas Šiaudinis sakė, kad didėjant Euribor bei nekintant kitoms sąlygoms didėtų ir Vilibor.
Banko "Swedbank" atstovė spaudai Jorūnė Juodžbalytė sakė, kad nuo 2009 metų ECB nustatyta oficiali palūkanų norma naudojama momentinei pinigų politikai.
"Bankai Lietuvoje kintamų palūkanų paskolas eurais sieja su Euribor, kuris dėl įvairių priežasčių visus 2010 metus fiksuojamas mažiau kaip 1 proc, o savo dugną jis buvo pasiekęs 2010 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje. Tačiau nuo tada atsiradus įvairių rinkos lūkesčių dėl ECB nustatomos palūkanų normos, jis pradėjo tolygiai kilti. Taigi klientai, kurių perskaičiuotos palūkanos pateko į didėjimo intervalą, galėjo pajusti palūkanų pakilimą", - sakė J.Juodžbalytė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...
-
Seimas nuo 2025 metų sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą6
Seimas sugriežtino taksi ir pavežėjų veiklą – nauja tvarka įsigalios nuo 2025-ųjų. ...
-
Seimas balsuos dėl sankcijų pratęsimo rusams, baltarusiams, vėl siūloma riboti keliones
Parlamente ketvirtadienį numatytas galutinis balsavimas dėl nacionalinių sankcijų pratęsimo Rusijos ir Baltarusijos piliečiams. ...
-
Ministrė: pasirinkus amunicijos gamyklos vietą, reikės priimti sprendimus dėl kompensacijų2
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Vyriausybė turės priimti sprendimus dėl sklypo ir kompensavimo mechanizmo Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU), kurio valdomoje žemėje netoli Baisogalos ketinama statyti &b...
-
G. Skaistė: norint patenkinti gynybos poreikius reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių3
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad norint rasti finansavimą patenkinti išaugusius gynybos poreikius, reikės kompleksinio sprendimo dėl mokesčių. ...
-
Prezidentas nepalaiko siūlymo gynybą finansuoti iš savivaldybėms tenkančios GPM dalies2
Prezidentas Gitanas Nausėda sako nepalaikantis Laisvės partijos siūlymo dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį. ...