Lietuviškos kainos nugali užsienietiškus atlyginimus

Daugumai lietuvių, sugrįžusių iš darbo užsienyje, uždarbio pakanka tik pragyvenimui. Svarbesniems pirkiniams, būsto remontui, kelionėms ar pramogoms pinigų lieka tik nedaugeliui tautiečių. Tai parodė naujausia bendrovės „East West Consulting" internetu atlikta apklausa.

Daugiau nei pusė apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, kad grįžus į Lietuvą uždirbtų pinigų užtenka tik pragyvenimui bei susimokėti už mokslą. „Minimalus atlyginimas Didžiojoje Britanijoje, pavertus litais, yra daugiau kaip keturis kartus didesnis nei Lietuvoje, o pragyvenimo lygis jau suvienodėjo, kai kurios prekės Lietuvoje netgi brangesnės, todėl nenuostabu, kad užsienyje sutaupius tokią pat ar net didesnę sumą pinigų nei ankščiau, Lietuvoje esant tokioms kainoms jų užtenka tik pragyventi", - pasakojo įdarbinimo agentūros „East West Consulting" direktorė Kristina Mečinskaitė.

Pasak jos, minimalus 168 darbo valandų mėnesinis atlyginimas Didžiojoje Britanijoje yra 4,2 tūkst. Lt, Lietuvoje - 800 Lt. Vidutinė trijų miegamųjų namo nuomos kaina Britanijoje siekia 2,7-3 tūkst. Lt per mėnesį, o Lietuvoje 2-3 tūkst. Lt.

Maisto produktų kainos panašios: Didžiojoje Britanijoje kilogramas vištienos vidutiniškai kainuoja 9,5 Lt (Lietuvoje - 9 Lt), litras pieno - 3 Lt ( 2,29 Lt).

Daugiausiai apklaustųjų dirbo aptarnavimo srityje ir fabrikuose, o dažniausias atlygis siekė 3-6 tūkst. litų per mėnesį.

„Vidutiniškas 5 tūkstančių litų mėnesinis atlyginimas nekvalifikuotiems, kartais net kalbos nemokantiems fabrikų ar viešbučių darbuotojams, pripažinkime, yra tikrai geras. Lietuvoje tiek uždirba retas kvalifikuotas darbuotojas", - sakė K.Mečinskaitė.

Technologijų, statybos srityse bei administracijoje dirbantys asmenys per mėnesį vidutiniškai uždirbo nuo 6 iki 10 tūkst. litų.

Nors Didžioji Britanija lietuviams jau, atrodo, nebėra svajonių šalis, net 45 proc. apklaustųjų uždarbiauja būtent ten. Kitos populiarios šalys - Airija ir JAV (po 15 proc.) bei Norvegija (13 proc.). Pastarąją šalį kaip geriausią uždarbio atžvilgiu nurodė 61 proc. respondentų.

„Nuolat sulaukiame norinčiųjų padirbėti būtent Norvegijoje, tačiau darbo pasiūlymų būna labai nedaug. Dažniausiai norvegų darbdaviai pageidauja aukštos kvalifikacijos ir labai gerai anglų kalbą mokančių darbuotojų, o nekvalifikuotas darbo vietos paprastai užpildo darbuotojų pažįstami žmonės, be įdarbinimo agentūrų pagalbos", - aiškino K.Mečinskaitė.

Kaip parodė apklausa, absoliuti dauguma - 81 proc. - emigruojančių lietuvių yra jaunimas (18-35 metų amžiaus). Daugiau nei 70 proc. apklaustųjų ketina vėl vykti dirbti į užsienį, likusieji galimybę dar svarsto.

„Nenuostabu, kad žmonės grįžta uždarbiauti į užsienio šalis. Norint gyventi pilnavertį gyvenimą bei visiškai patenkinti savo poreikius ir net susitaupyti ten pakanka net minimalaus atlyginimo. O kaip žmonės iš minimalaus atlyginimo gyvena Lietuvoje žinome visi", - kalbėjo įdarbinimo agentūros vadovė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių