Lietuviška nuolaidų karštinė – prieš Kalėdas

Nors kalėdiniai varpai dar neskamba ir pirkimo karštinė neapėmė Lietuvos miestų, prekybininkai didžiosioms metų šventėms jau pasiruošę.

Tik didžiųjų nuolaidų dar teks palaukti – didžiausios jos prieš pat šventes. Būtent tuo metu, gruodžio pradžioje, gavę atlyginimą, žmonės plūstels į prekybos centrus ir parduotuves ieškodami dovanų.

Tačiau nereikia manyti, kad išleisime daugiau nei turime. Lietuviai praktiški žmonės, jų iš vėžių neišmuša ir Kalėdos. Būtent tokią nuomonę būtų galima susidaryti pasikalbėjus su prekybininkais. Pirkėjai nuolaidoms pasiduoda ir pinigines atveria tik prieš pat Kalėdas, bet ir tada skaičiuoja, o į nuolaidas žiūri atsargiai. Pardavėjai skaičiuoja, kad lietuvaičiai vienam žmogui pirkdami dovaną vidutiniškai išleidžia apie penkiasdešimt litų, daugiausiai – kelis šimtus. Tiesa, tiek pinigų išleidžia tie, kurie nusprendžia savo artimuosius pamaloninti išskirtinėmis dovanomis. Kai kurie apsiriboja mielomis smulkmenomis, kurių kaina gali siekti vos kelis litus.

Nuolaidos vilioja ne visada

Prekybos tinklų ir dovanų parduotuvių atstovai tikina, kad jų kalėdinis asortimentas, lyginant su kitomis šalimis, tesudaro tik 10–15 procentų to, ką jie galėtų pasiūlyti, tačiau daugiau prekių asortimente turėti neapsimoka – lietuviai ne tik pakankamai konservatyvūs ir praktiški, bet ir rinka tam per maža.

Kalbėdami apie nuolaidas pašnekovai turi skirtingas nuomones. “Jysk” tinklo atstovė tvirtina, kad jų prekybos centruose vienoms ar kitoms prekėms didelės nuolaidos taikomos visus metus, tad norintieji nusipirkti daiktų pigiau tai gali padaryti ir nelaukdami kalėdinių nuolaidų. Pašnekovė taip pat teigia, kad negalima sakyti, jog visi pirkėjai laukia didelių nuolaidų, kai kada žmogui “apsispręsti” padeda ir dešimt procentų mažesnė kaina.

Vilius Grybėnas, Dovanų ir graviravimo centro „Dovanų idėjos“ direktorius įsitikinęs, kad nuolaidos pritraukia klientą užeiti, pasidomėti paslaugomis, prekėmis. „Drįstu daryti išvadą, kad mūsų pirkėją rečiau veikia nuolaidos.

Jeigu jau žmogus apsisprendė pirkti vieną ar kitą daiktą, tai jis jį pirks ir be nuolaidos. Kartais pirkėjai į nuolaidas reaguoja netgi neigiamai. Matydami smarkiai sumažintą kainą, jie pradeda abejoti prekės kokybe, netgi garsiai pamąsto, kad toks daiktas niekam nereikalingas ir negražus…“, – patirtimi dalijasi direktorius. Pasak V. Grybėno, klientai dažnai prašo bent simbolinės nuolaidos jau stovėdami prie kasos. „Nuolatiniams klientams užtenka ir 15 procentų nuolaidos, tačiau kalbant apie didesnes, turiu pastebėti, kad nebeužtenka pasiūlyti ir 25 proc. mažesnių kainų. Tai pirkėjams nebeatrodo patrauklu“, – sako direktorius. Taip pat žmones vilioja ir nedidelės reklaminės dovanėlės ar papildomos paslaugos nuolaida įsigyjant dovaną (pavyzdžiui, graviravimas už pusę kainos).

Madą diktuoja tradicijos

Kalėdinės nuolaidos Lietuvoje per keliasdešimt metų jau suformavo tam tikras tradicijas. Kaip jau minėta, didžiausios jos prieš pat šventes. Galima drąsiai teigti, kad tokį prekybininkų sprendimą įtakoją gajos tradicijos, nes mūsų šalyje vis dar daugiau dėmesio skiriama Kūčioms, o Kalėdos lieka antrame plane. Tai senosios kartos įtaka.

Nepriklausomas rinkodaros specialistas Artūras Mickus įsitikinęs, kad po penkių ar dešimties metų situacija pasikeis ir šventės įgaus dar daugiau komercinio atspalvio, tačiau jau kelerius metus situacija stabili – perkame prieš Kalėdas, į parduotuves vilioja tik labai didelės nuolaidos.

„Lietuviai jau pasimokė ir žino, kad Kalėdos garantuoja didžiausią uždarbį prekybininkams, tad labai dažnai pastarieji naudojasi žmonių geranoriškumu ir šventiniu išsiblaškymu. Juk niekam ne paslaptis, kad ne vienoje parduotuvėje kaina su nuolaida būna didesnė nei prieš tai buvusi reguliari, tad žmonės tampa vis atidesni ir galvoja ne tik ką perka, už kiek, bet ir kas ką siūlo“, – sako jis.

„Šie metai tikrai nebus kažkuo išskirtiniai – vyraus kalėdiniai išpardavimai, nuolaidos, kalėdiniai žaidimai ir pan. Tik abejoju dėl paprastųjų kalėdinių išpardavimų triukų veiksmingumo – žmonės taupesni, neperka bet ko. Be to man, kaip rinkodaros specialistui, dar norėtųsi matyti ir daugiau kūrybiškumo, nes dabar metai iš metų kartojasi tiek patys „stebuklingi“ žodžiai „nuolaida“, „akcija“. Tad šioje srityje pasigendu kitokio požiūrio, kuris greičiausiai padėtų pasiekti ir geresnių pardavimų“, – sako A. Mickus.

Per kalėdinį laikotarpį pasiteisina labai didelės nuolaidos, kurios privilioja pirkėjus ir garsas sklinda iš lūpų į lūpas.

Pieš kelis metus tokia proga pasinaudojo vienas Lietuvoje veikiančių vandens parkų, kuris niekur per daug nesireklamuodamas pradėjo pardavinėti metinius abonementus už itin patrauklią kainą. Pasisekimas buvo milžiniškas. „Ši akcija kartojasi jau ne vienerius metus ir pritraukia vis daugiau pirkėjų“, – pavyzdį pateikia pašnekovas. Jis taip pat įsitikinęs, kad lietuviai atidžiau seka nuolaidas maisto produktams ir gėrimams nei dovanoms. Tą patvirtina ir prekybininkai.

Skaičiavimo subtilumai

Ekonomistai vis dar stebisi lietuvių įpročiais ir teigia, kad sudarinėdami kalėdinių išlaidų sąrašą žmonės į jį neįtraukia maistui ir gėrimams išleistų pinigų, o tai sudaro labai didelę dalį visų šventinių išlaidų. Tad nors dovanų išlaidų eilutė šeimos biudžetuose ir yra apkarpoma, tačiau maistui ir gėrimams dažniausiai skiriama tiek pat, o kartais ir daugiau pinigų nei ankstesniais metais. Taip greičiausiai veikia žmogaus psichologija: sutaupiau dovanoms, tai galima sau leisti paragauti brangesnio maisto, paskanauti prabangių gėrimų. O tuomet išlaidos gali viršyti visus planus. Didžiosios metų šventės pareikalauja maždaug vieno mėnesio atlyginimo, tad tokią sumą tikrai būtų galima susitaupyti per visus metus.


Šiame straipsnyje: Kalėdos

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių