Lietuvis gyvybės draudimui skiria keliasdešimt kartų mažiau lėšų nei europietis

Lietuvoje gyvybės draudimo bendrovių per pirmus tris šių metų mėnesius pasirašytų įmokų suma siekė 131,5 mln. litų ir, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo beveik 6 proc. Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija teigia, kad nors gyvybės draudimo rinka nuosekliai auga, jos įmokų suma bendrame draudimo portfelyje tesudaro 31 proc., kai Europoje ši dalis siekia daugiau nei 59 proc., rašoma prabešime spaudai.

Pirmą šių metų ketvirtį prie gyvybės draudimo rinkos augimo labiausiai prisidėjo investicinis gyvybės draudimas, kurio įmokų suma, palyginus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 8,5 proc. ir  sudarė net 72 proc. visų pasirašytų gyvybės draudimo įmokų. Tačiau pastebimas ir tradicinio gyvybės draudimo populiarėjimas: beveik 34 proc. padidėjo pasirašytų draudimo įmokų suma pagal pensijų anuitetų draudimo sutartis, taip pat išsiskyrė draudimo mirties atvejui grupė, per tris mėnesius ūgtelėjusi 17,1 proc.

Nors gyventojai vis aktyviau renkasi gyvybės draudimą kaip būdą kaupti lėšas senatvei, vaikų studijoms ar siekdami užtikrinti finansinę artimųjų apsaugą nelaimės atveju, visgi jis dar nepasiekė tokių mastų kaip užsienio šalyse. Pavyzdžiui, Europoje vienam gyventojui per metus tenka apie 2935 Lt gyvybės draudimo įmokų, iš kurių Prancūzijoje – 7614 Lt, Lenkijoje – 556 Lt, o Lietuvoje ši suma tesiekia vos 131 Lt. Tuo tarpu ne gyvybės draudimui vienas gyventojas per metus Lietuvoje skiria dvigubai daugiau lėšų – apie 291 Lt.

„Didesnis ne gyvybės draudimo populiarumas gali būti paaiškinamas tuo, jog žmonės, įsigydami turtą, apmąsto, kas gali atsitikti jam vienaip ar kitaip nukentėjus, ir siekia jį apsaugoti. Tuo tarpu apie tokius dalykus kaip artimojo netektis dažnai vengiama galvoti. Visgi, nereikėtų pamiršti, jog šeimai praradus svarbiausią maitintoją, likusieji jos nariai neretai išgyvena ir nemenkus finansinius sunkumus, tad gyvybės draudimo apsauga tokiu atveju gali pagelbėti“, – teigia Artūras Bakšinskas.

Lietuvos gyventojai per tris šių metų mėnesius sudarė 14,1 tūkst. gyvybės draudimo sutarčių. Investicinio ir tradicinio gyvybės draudimo sutartys pasiskirstė maždaug vienodai: sudaryta 50,4 proc. investicinio ir 49,6 proc. – tradicinio gyvybės draudimo sutarčių.

Gyvybės draudimo bendrovės per tris šių metų mėnesius gyventojams išmokėjo 78,1 mln. litų, t.y. beveik 47 proc. daugiau nei tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu. Didžioji šios sumos dalis, t.y. apie  70 mln. Lt buvo išmokėta sukauptoms pagal draudimo sutartis sumoms, kai tuo tarpu praėjusiais metais ši suma siekė apie 47 mln. Lt. LGDĮA duomenimis, vidutinė išmoka kaupiamojo (tradicinio ir investicinio) gyvybės draudimo atveju sudaro daugiau nei 23 tūkst. litų.

LGDĮA prognozuoja, kad ateinančiais mėnesiais gyvybės draudimo rinka turėtų dar labiau augti – po truputį didėjant vidutiniam darbo užmokesčiui, gyventojams turėtų likti daugiau laisvų lėšų, kurias jie galės skirti savo ir savo artimųjų finansiniam saugumui užtikrinti.


Šiame straipsnyje: gyvybės draudimasmokesčiai

NAUJAUSI KOMENTARAI

ABC

ABC portretas
Nes lietuviui nebelieka pinigų. Jau ir taip neaisku, kaip zmogeliai pragyvena.

Autorei

Autorei portretas
Tai lietuvis europietis ar ne? Pagal Lietuvos geografinę padėti ir pagal tai, kad įstojom į ES įtarių, kad europietis :) . Ar nevertėtų tamstai pagalvoti prieš rašant?..

pavyzdys

pavyzdys portretas
O kodėl GB draudimo mokesčiai penkis kart mažesni nei LT draudžiantis tai pačiai sumai?
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių