- Vytenis Radžiūnas, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Didieji energetikos projektai sunkiai skinasi kelią ir dėl politikų trumparegiškumo, ir dėl valstietiško lietuvių mentaliteto. Šias priežastis LRT.lt tinklalapiui įvardija energetikos ekspertas Saulius Kutas ir dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis. Tuo metu energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius džiaugiasi, kad įgyvendinant didžiuosius energetikos projektus viskas vyksta pagal planą ir niekas nestringa.
Energetikos eksperto Sauliaus Kuto tvirtinimu, kiekvieną kartą pasikeitus valdančiajai partijai ir Vyriausybei peržiūrėjus energetikos projektus jie paprastai sugriaunami, o jų vietoje kuriami nauji. „Energetikoje taip neturėtų būti, nes šie projektai yra ilgalaikiai. Galbūt kurio nors mikrorajono šildymas galėtų būti įgyvendintas ir naudojamas vieną Seimo kadenciją, bet kiti energetikos projektai negali“, – sako S. Kutas.
Panašiai LRT.lt tinklalapiui kalba ir „Verslo žinių“ apžvalgininkas R. Staselis. Jo manymu, politikai nesugeba mąstyti toliaregiškai, kas bus po 20 metų. „Politikai, kitaip nei verslininkai, kurie jau yra išmokę mąstyti apie investicijų grąžą ir perspektyvą, galvoja ketverių metų kadencijai“, – priduria pašnekovas.
Priežasčių, kodėl šalyje sunkiai įgyvendinami didieji energetikos sprendimai, pasak R. Staselio, galima išskirti daugybę, tačiau viena itin svarbi – lietuvio mentalitetas.
„Jau miręs ekonomistas, akademikas Eduardas Vilkas yra pasakęs, kad, ko gero, valstietiškam lietuvio mentalitetui kai kurie projektai yra per dideli, nes mūsų rinkos ekonomika yra išėjusi iš vienkiemių. Sunkiai bendradarbiaujame, kiekvieną jungimąsi vertiname kaip svetimą aktą. Sovietiniais laikais buvo statomi didžiuliai objektai, tai jie buvo vertinami kaip Maskvos objektai“, – LRT.lt tinklalapiui sako R. Staselis.
R. Staselio teigimu, Lietuvoje trūksta patyrusių vadybininkų, kurie tokius objektus būtų įgyvendinę. „Ko gero yra tam tikra baimė. Pavyzdžiui, kai kalbama apie naują atominę elektrinę, tai visada sakoma: kam Lietuvai tiek elektros energijos, juk jai tiek nereikia. Visi sako, kad tai yra regioninis projektas, bet tame regione mes dar savęs neįsivaizduojame, ir mąstysenos problema yra viena iš pagrindinių“, – tikina R. Staselis.
Persilaužimo energetikoje, pasak S. Kuto, tikėtis verta , tačiau tam reikia politinių jėgų susitarimo. „Negalima suspėti įgyvendinti projektą per ketverius metus. Manau, kad susitarimas yra įmanomas, yra ir pavyzdžių, kai buvo susitarta ir laikomasi susitarimų svarbiais Lietuvai klausimais. Energetika taip pat yra svarbus klausimas, tiesa, kartais ji naudojama ne energetikos poreikiams, bet savo tikslams, pasirodymu ir noru sužibėti prieš visuomenę“, – LRT.lt priežastis vardija S. Kutas.
„Beveik visi valstybei svarbūs projektai stringa dėl politikų nenoro susitarti ar lobistų pastangų, kurie dažnai atstovauja kažkieno interesams. Tokį pasipriešinimą sutiko magistralės „Via Baltica“, elektros tilto į Lenkiją statyba. Jau trečia vyriausybė negali išjudinti regioninės atominės projekto Visagine. Vos tik pradėta ruoštis skalūnų paieškai, kaip mat atsirado piestu stojančių prieš“, – pranešama LRT televizijos laidoje „Savaitė“.
Tuo metu energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius ramina, kad energetiniai projektai juda į priekį ir nemato jokių objektyvių priežasčių, kodėl turėtų būti kitaip.
„Nenorėčiau sutikti su kategorišku teiginiu, kad stringa visi didieji energetikos projektai. Elektros jungtys su Lenkija ir Švedija, suskystintų gamtinių dujų terminalo Klaipėdoje statyba – šie projektai įgyvendinami pagal mūsų numatytą planą. Dėl elektros jungčių LitPol Link ir NordBalt neturiu jokių abejonių – jos bus pastatytos“, – patikina J. Neverovičius.,
Pasak ministro, pirmas žingsnis jau žengtas dujų jungties su Lenkija statyboje – ši jungtis esą jau turi prioritetinio bendro projekto statusą, ir bus mėginama siekti finansavimo šiam projektui.
„Kalbant apie Visagino atominę elektrinę, tai reikia pripažinti, kad buvo surengtas referendumas, kuriam nebuvo deramai pasirengta. Manau, kad tai yra gera pamoka visiems, ir neturime tokių klaidų kartoti ateityje“, – LRT.lt tinklalapiui teigia J.Neverovičius.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti2
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis9
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...
-
Seimas: galutinė pirkinių krepšelio suma bus apvalinama nuo 2025-ųjų gegužės4
Prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje bus apvalinama nuo 2025 metų gegužės – taip pamažu bus atsisakyta 1 ir 2 centų monetų. ...
-
L. Nagienė ir L. Kukuraitis siūlo dar labiau atlaisvinti pensijų kaupimą
Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių, opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ nariai Linas Kukuraitis ir Laima Nagienė siūlo ...
-
Per 26-erius metus Lietuva taps energetiškai nepriklausoma: utopija ar realybė?6
Valdžia skelbia užmojį, kaip ir kiek energijos Lietuva pasigamins po 26-erių metų. Strategijoje – savarankiškas apsirūpinimas elektra, vandenilis ir net planai sugrąžinti branduolinę energetiką. Ekspertai planą jau pavadino „...
-
Po gaisro Vilniuje: automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose4
Po trečiadienį vakare Vilniaus traukinių stoties teritorijoje kilusio gaisro aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad akivaizdu, jog automobilių ardymas ir metalo laužo tvarkymas neturi vykti miestų centruose. ...
-
Mažmeninė prekyba šiemet augo, maitinimo įmonių apyvarta smuko
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta sausį–vasarį, palyginti su tuo pat laiku pernai, augo 0,7 proc. ir siekė 2,807 mlrd. eurų, o vasarį, palyginti su pernai vasariu, – 2,2 proc. iki 1,394 mlrd. eurų (be PVM). ...
-
G. Skaistė: nepasiturintys gyventojai elektrą galės gauti nemokamai arba labai pigiai9
Energetinį skurdą patiriantys gyventojai, turintys teisę į socialinę paramą, elektrą galės gauti nemokamai arba itin pigiai, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, tai užtikrins šiais metais numatyta valstybės parama energetinėm...