- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atlikus Baltijos šalyse maisto produktų ir gėrimų vartojimo tyrimą, paaiškėjo, kad tiek lietuviai, tiek latviai, tiek estai dažniausiai renkasi duoną, aliejų ir arbatą. Į Lietuvos gyventojų labiausiai mėgstamų maisto produktų penketuką taip pat patenka mėsa (kiauliena, jautiena, paukštiena) ir prieskoniai, į latvių – grietinė ir šviežios daržovės, į estų – pienas arba kefyras ir sviestas arba margarinas. Tai parodė specialus rinkos tyrimų kompanijos „TNS“ Baltijos šalyse atliktas pirkimo ir vartojimo įpročių tyrimas „TNS Atlas™“.
Pasak pranešimo, lietuviai dažniau nei kitų Baltijos šalių gyventojai vartoja daržoves, prieskonius, majonezą ir kečupą. Mūsų šalies gyventojai yra šokolado mėgėjai – šokoladinius batonėlius bei plyteles bent kartą per savaitę prisipažino valgantys 35 proc. lietuvių, 27 proc. estų ir 18 proc. latvių. Taip pat Lietuvoje, lyginant su minėtomis kaimyninėmis šalimis, suvartojama daugiausiai alaus – daugiau nei ketvirtadalis arba 27 proc. lietuvių bent kartą per savaitę geria alų, tuo metu Estijoje šis rodiklis siekia 21 proc., o Latvijoje – 19 proc.
Estai dažniau nei kaimyninių šalių gyventojai vartoja makaronus, sūrį, jogurtą, garstyčias, varškės desertus ir kremus, įvairius užpilus salotoms ir mėsai bei sausus pusryčius. Šios šalies gyventojai yra ir didžiausi žuvies mėgėjai, ją bent kartą per savaitę valgo 40 proc. estų, Lietuvoje šis rodiklis siekia 37 proc., Latvijoje – 32 proc.
Taip pat beveik pusė, t. y. 48 proc., estų bent kartą per savaitę geria sultis ar jų gėrimus, tarp lietuvių ir latvių šie rodikliai mažesni – atitinkamai 35 proc. ir 23 proc. Estai yra ir didžiausi tarp Baltijos šalių gyventojų rūkytų gaminių mėgėjai – daugiau nei kas antras estas bent kartą per savaitę valgo šiuos produktus.
Latvijos gyventojai išsiskiria tuo, kad mažiau vartoja baltos duonos – 81 proc. gyventojų bent kartą per savaitę, Lietuvoje – 89 proc., Estijoje – 90 proc. Tačiau šios šalies gyventojai labai mėgsta dešreles, net 59 proc. latvių jas valgo bent kartą per savaitę, Lietuvoje – 51 proc. gyventojų, o Estijoje – 49 proc. Taip pat latviai yra didesni saldumynų mėgėjai. Pavyzdžiui, bent kartą per savaitę 38 proc. latvių valgo saldžius sausainius, tarp lietuvių šis skaičius siekia 36 proc., estų – 33 proc. Taip pat latviai dažniau – 17 proc. gyventojų – mėgaujasi ledais, tuo metu ledus renkasi tik 13 proc. lietuvių ir 14 proc. estų.
Visose trijose minėtose Baltijos šalyse dažniausiai vartojami maisto produktai tarp vyrų ir moterų skiriasi. Moterys dažniau renkasi sveikesnius ir lengvesnius produktus – tokius kaip jogurtas, varškės sūreliai, švieži vaisiai ir daržovės. Tarp vyrų populiaresnis greitas ir sunkesnis maistas: dešrelės, rūkyta dešra, kečupas, garstyčios, makaronai ir kumpis. Vyrai taip pat dažniau vartoja alų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos bankas: per pandemiją gyventojai sutaupė 6,2 mlrd. eurų2
Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (...
-
Dirbančius savarankiškai vejasi pandemijos skolos „Sodrai“: įstaigoje – skambučių apgultis3
Išsiuntus 115 tūkst. pranešimų, susijusių su privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokomis per karantino laikotarpį, „Sodra“ šiomis dienomis sulaukia skambučių apgulties, sako „Sodros“ atstovė. ...
-
Verslas kritikuoja Vilniaus norą žmones vežti elektra varomu transportu7
Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo k...
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse1
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais6
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms2
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis6
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas6
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai2
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...