Lietuviai už šildymą moka daugiausiai Baltijos šalyse

Euro zonos skolų problemos, pasaulio ekonomikos nuosmukis ir galima jo įtaka Baltijos šalių ekonomikai lėmė pesimistinius vartotojų lūkesčius dėl ateities. Naujausioje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje SEB Baltic Household Outlook pabrėžiama, kad Lietuvoje ir Estijoje vartotojų pasitikėjimas ėmė mažėti, ir tik Latvijoje namų ūkiai išlieka optimistiški dėl savo finansinės padėties, prognozuojamos ateinantiems 12 mėnesių, rašoma apžvalgoje.

Besiniaukiančias vartotojų nuotaikas galima taip pat susieti su artėjančiu šildymo sezonu ir dėl to didėsiančiomis išlaidomis. Lyginant visų trijų Baltijos šalių šildymo kainas, gaunami gana prieštaringi duomenys. Piečiausiai iš visų trijų Baltijos šalių esančioje Lietuvoje dienų, kai yra įjungiamas šildymas, skaičius yra mažiausias, tačiau tai nereiškia, kad šildymo sąskaitos yra mažiausios – šildymo kaina Lietuvoje yra didžiausia šiame regione.

„Akivaizdu, kad didėjant sąskaitoms už šildymą vartojimo augimo galimybės mažės. Tačiau galime tikėtis, kad nepaisant prognozuojamo kainų už šildymą augimo paskutinio ketvirčio tendencijos išliks tokios pat kaip ankstesniais metais – vartojimas augs, daugės lėšų einamosiose banko sąskaitose, nebent pasikartotų 2008 metų scenarijus, kurio pagrindinis ypatumas buvo tai, kad namų ūkių lūkesčiai prastėjo sparčiau negu realiai mažėjo pajamos, todėl gyventojai sparčiai didino santaupas dar blogesniems laikams“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.

Ekonomikos atsigavimas paskatino užimtumo lygio augimą, šiek tiek ūgtelėjo bendrosios namų ūkių pajamos, tačiau daugeliui namų ūkių ekonomikos augimas vis dar neturėjo teigiamos įtakos.

Realiojo darbo užmokesčio augimas Latvijoje atsigavo, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje realusis darbo užmokestis ir toliau mažėja; Lietuvoje realiosios pajamos smuko labiausiai – per laikotarpį nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki 2011 metų antro ketvirčio realusis darbo užmokestis sumažėjo 16,6 proc., realiosios pensijos – 15,8 procento.

Palyginti su 2008 metų pabaiga, kai Baltijos šalyse pasirodė pirmieji pasaulio finansų krizės požymiai, namų ūkių finansų struktūra pakito. Namų ūkių biudžetų struktūra kinta, mažėja paskolų ir daugėja sukaupto finansinio turto – Estijoje paskolų ir indėlių santykis sumažėjo nuo 202 proc. iki 160 proc., Latvijoje – nuo 220 iki 190 procentų.

Lietuvai pavyko išlaikyti pusiausvyrą – indėlių portfelis yra lygiai toks pat kaip ir paskolų portfelis – 7,8 mlrd. eurų. Estai turi sukaupę daugiausia atsargų vienam gyventojui, o mažiausia skolų našta tenka lietuviams.

Besiniaukiančias vartotojų nuotaikas galima taip pat susieti su artėjančiu šildymo sezonu ir dėl to didėsiančiomis išlaidomis. Lyginant visų trijų Baltijos šalių šildymo kainas, gaunami gana prieštaringi duomenys. Piečiausiai iš visų trijų Baltijos šalių esančioje Lietuvoje dienų, kai yra įjungiamas šildymas, skaičius yra mažiausias, tačiau tai nereiškia, kad šildymo sąskaitos yra mažiausios – šildymo kaina Lietuvoje yra didžiausia šiame regione.

„Akivaizdu, kad didėjant sąskaitoms už šildymą vartojimo augimo galimybės mažės. Tačiau galime tikėtis, kad nepaisant prognozuojamo kainų už šildymą augimo paskutinio ketvirčio tendencijos išliks tokios pat kaip ankstesniais metais – vartojimas augs, daugės lėšų einamosiose banko sąskaitose, nebent pasikartotų 2008 metų scenarijus, kurio pagrindinis ypatumas buvo tai, kad namų ūkių lūkesčiai prastėjo sparčiau negu realiai mažėjo pajamos, todėl gyventojai sparčiai didino santaupas dar blogesniems laikams“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.


Šiame straipsnyje: šildymasšilumos kaina

NAUJAUSI KOMENTARAI

Andre

Andre portretas
Uztat mes mokam visu maziausiai Europos Sajungoje! Mano brolis gyvena Vokietijoje ir uz buta kas menesi sumoka 800 euru, iskaitant viska. Uzdirba i rankas 1,2 euru. Taigi butas suryja 2/3 atlyginimo! Ar lietuviams irgi suryja 2/3? Dauguma lietuviu dabar gauna apie 1,5 - 2,0 litu i rankas. Uz buta vasara mokame kapeikas, o ziema irgi proto ribose, daznai tik salciausiais menesiais sildymas siekia 300 litu. Net ziema mano atlyginimo uztenka ir butui ir maistui ir benzui ir rubams ir dar atostogoms susitaupau. O daznam vokieciui, kuriam po buto mokesciu lieka 400-500 euru, neaisku ka daryt, kaip isgyvent,nes maistui reikia 200, med.draudimui apie 150, benzui min 150, o kur dar rubai, pramogos, keliones, vaiku poreikiai? Jei esi vienas dar gali isgyvent, bet su seima jau sunkiai. Lietuvoje kol kas yra visai neblogai ir tas lietuviu zyzimas ziauriai yra nusibodes. Sedi slykstukai istisomis dienomis inete ir zyzia. Tai gal dirbt eikit, jei neturit kuo moket uz elektra?

111-1

111-1 portretas
kokia cia durne komentuoja, is kur tu istraukiai kad i rankas gauna 1500-2000lt.gal biski nusileistum ant zemes.

Andrei

Andrei portretas
Ką ir kur dirbti gali pasiūlyti? Už 1500-2000 į rankas.
VISI KOMENTARAI 7

Galerijos

Daugiau straipsnių