- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Euro zonos skolų problemos, pasaulio ekonomikos nuosmukis ir galima jo įtaka Baltijos šalių ekonomikai lėmė pesimistinius vartotojų lūkesčius dėl ateities. Naujausioje Baltijos šalių namų ūkių finansų apžvalgoje SEB Baltic Household Outlook pabrėžiama, kad Lietuvoje ir Estijoje vartotojų pasitikėjimas ėmė mažėti, ir tik Latvijoje namų ūkiai išlieka optimistiški dėl savo finansinės padėties, prognozuojamos ateinantiems 12 mėnesių, rašoma apžvalgoje.
Besiniaukiančias vartotojų nuotaikas galima taip pat susieti su artėjančiu šildymo sezonu ir dėl to didėsiančiomis išlaidomis. Lyginant visų trijų Baltijos šalių šildymo kainas, gaunami gana prieštaringi duomenys. Piečiausiai iš visų trijų Baltijos šalių esančioje Lietuvoje dienų, kai yra įjungiamas šildymas, skaičius yra mažiausias, tačiau tai nereiškia, kad šildymo sąskaitos yra mažiausios – šildymo kaina Lietuvoje yra didžiausia šiame regione.
„Akivaizdu, kad didėjant sąskaitoms už šildymą vartojimo augimo galimybės mažės. Tačiau galime tikėtis, kad nepaisant prognozuojamo kainų už šildymą augimo paskutinio ketvirčio tendencijos išliks tokios pat kaip ankstesniais metais – vartojimas augs, daugės lėšų einamosiose banko sąskaitose, nebent pasikartotų 2008 metų scenarijus, kurio pagrindinis ypatumas buvo tai, kad namų ūkių lūkesčiai prastėjo sparčiau negu realiai mažėjo pajamos, todėl gyventojai sparčiai didino santaupas dar blogesniems laikams“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
Ekonomikos atsigavimas paskatino užimtumo lygio augimą, šiek tiek ūgtelėjo bendrosios namų ūkių pajamos, tačiau daugeliui namų ūkių ekonomikos augimas vis dar neturėjo teigiamos įtakos.
Realiojo darbo užmokesčio augimas Latvijoje atsigavo, tuo tarpu Lietuvoje ir Estijoje realusis darbo užmokestis ir toliau mažėja; Lietuvoje realiosios pajamos smuko labiausiai – per laikotarpį nuo 2008 metų paskutinio ketvirčio iki 2011 metų antro ketvirčio realusis darbo užmokestis sumažėjo 16,6 proc., realiosios pensijos – 15,8 procento.
Palyginti su 2008 metų pabaiga, kai Baltijos šalyse pasirodė pirmieji pasaulio finansų krizės požymiai, namų ūkių finansų struktūra pakito. Namų ūkių biudžetų struktūra kinta, mažėja paskolų ir daugėja sukaupto finansinio turto – Estijoje paskolų ir indėlių santykis sumažėjo nuo 202 proc. iki 160 proc., Latvijoje – nuo 220 iki 190 procentų.
Lietuvai pavyko išlaikyti pusiausvyrą – indėlių portfelis yra lygiai toks pat kaip ir paskolų portfelis – 7,8 mlrd. eurų. Estai turi sukaupę daugiausia atsargų vienam gyventojui, o mažiausia skolų našta tenka lietuviams.
Besiniaukiančias vartotojų nuotaikas galima taip pat susieti su artėjančiu šildymo sezonu ir dėl to didėsiančiomis išlaidomis. Lyginant visų trijų Baltijos šalių šildymo kainas, gaunami gana prieštaringi duomenys. Piečiausiai iš visų trijų Baltijos šalių esančioje Lietuvoje dienų, kai yra įjungiamas šildymas, skaičius yra mažiausias, tačiau tai nereiškia, kad šildymo sąskaitos yra mažiausios – šildymo kaina Lietuvoje yra didžiausia šiame regione.
„Akivaizdu, kad didėjant sąskaitoms už šildymą vartojimo augimo galimybės mažės. Tačiau galime tikėtis, kad nepaisant prognozuojamo kainų už šildymą augimo paskutinio ketvirčio tendencijos išliks tokios pat kaip ankstesniais metais – vartojimas augs, daugės lėšų einamosiose banko sąskaitose, nebent pasikartotų 2008 metų scenarijus, kurio pagrindinis ypatumas buvo tai, kad namų ūkių lūkesčiai prastėjo sparčiau negu realiai mažėjo pajamos, todėl gyventojai sparčiai didino santaupas dar blogesniems laikams“, – sako SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Teisėsauga atliko kratas GIPL rangovėje „Alvora“, Latvijos ir Lenkijos įmonėse
Pagrindinėje Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) rangovėje „Alvora“ teisėsauga antradienį atliko kratas, praneša portalas „15min“. ...
-
Vyriausybė paleidžia 800 mln. eurų vertės paramą: skatins tapti elektrą gaminančiais vartotojais3
Energetikos ir Finansų ministerijos kartu su Nacionaline plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) pradeda teikti beveik 800 mln. eurų vertės paramą verslui, energetinėms vartotojų bendrijoms ir energetinį s...
-
Seimas svarstys D. Kepenio siūlymą iki 5 proc. sumažinti PVM vaisiams ir daržovėms
Seimas spręs, ar nuo šių metų rugsėjo nuo 21 proc. iki 5 proc. sumažinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) Lietuvoje parduodamiems vaisiams, daržovėms ir uogoms. ...
-
M. Navickienė: aplinkybių nutraukti pensijos kaupimą sąrašas nebūtų baigtinis1
Vyriausybei ir socialiniams partneriams ieškant sprendimo, kokios galėtų būti svarbios priežastys nutraukti pensijų kaupimo sutartis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad tai galėtų būti kaupiančiojo arba jo šeimos nario, ne...
-
R. Vainienė: visuomenę dėl pirkinių sumos apvalinimo turės informuoti Lietuvos bankas3
Seimui ketvirtadienį priėmus įstatymą, pagal kurį prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma Lietuvoje nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė sako, kad didžiausias iš&sc...
-
G. Skaistė: į brangstantį skolos aptarnavimą reikia žiūrėti atsakingai1
Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant valstybei skolintis trumpalaikiams gynybos projektams ir taip papildomai finansuoti krašto apsaugą, finansų ministrė sako, jog į šiuo metu augančius valstybės skolos aptarnavimo kaštus reikia ...
-
G. Nausėda: laikiniems gynybos projektams valstybė galėtų skolintis4
Ieškant būdų, kaip didinti krašto apsaugos finansavimą, valstybė galėtų papildomai skolintis, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Dirbančių pensininkų laukia pokyčiai: viskas, ką reikia žinoti10
Šiuo metu perskaičiuojamos būtent dirbančių pensininkų pensijos ir jų padidėjimą dalis žmonių jau pajuto. Kiti didesnių išmokų sulauks iki liepos mėnesio. Apie dirbančius pensininkus ir kiek padidės jų pensijos, LNK pasakojo &bdqu...
-
Seimas ėmėsi opozicijos pataisų dėl pasitraukimo iš pensijų kaupimo
Seimas priėmė svarstyti opozicijos parengtas pataisas, kurios leistų žmonėms bet kada pasitraukti iš antros pakopos pensijų kaupimo ir atgauti jų sumokėtas įmokas. ...
-
L. Kasčiūnas: didesnis PVM gynybai svarstytinas, bet pirmiau – pelno mokestis10
Ieškant papildomų lėšų gynybai, svarstytinas didesnis pridėtinės vertės mokestis (PVM), tačiau pirmiausia būtų didinamas pelno mokestis, o vėliau – galbūt ir kiti, sako naujasis krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūn...