Lietuviai suvartoja septynis kartus mažiau energijos už švedus

Lietuva šiuo metu yra viena iš Europos valstybių, kurios vidutiniškai suvartoja mažiausiai energijos, teigia Švedijos ekspertai.

Du klimato ir energijos specialistai iš didžiausios Skandinavijoje inžinerinės bendrovės SWECO  Andreas Gyllenhammar bei Andreas Skalegard ir bandė įvertinti, ar efektyviai Lietuva išnaudoja savo energijos šaltinius.

„Pažvelgę į statistiką matome, kad statistinis lietuvis suvartoja mažiau nei dvi megavatvalandes energijos per metus ir yra mažiausiai energijos suvartojančių europiečių tarpe. Tai - labai pozityvus rodiklis valstybei, kuri aktyviai integruojasi į  Vakarų Europos rinką ir siekia naudoti įvairią energiją efektyviai“, - teigė tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos SWECO energijos ekspertas A.Skalegard.

Jis pripažino, kad jo gimtoji šalis dar turėtų pasimokyti iš lietuvių, nes šiuo metu vidutinis švedas už vidutinį lietuvį energijos suvartoja maždaug septynis kartus daugiau. Kai kurie skaičiavimai rodo, kad apie keliasdešimt procentų šios energijos gali būti tiesiog iššvaistomi dėl neefektyvių sprendimų.

SWECO ekspertas Andreas Gyllenhammar kaip siektiną ir optimistinį Lietuvos energetikos scenarijų įvardino planus 2050 metais apie 60 proc. visos energijos pagaminti iš biomasės.

„Tai būtų didžiulis Lietuvos pasiekimas“, - teigė A.Gyllenhammar.

„Įsivaizduokite paprastą plaukų džiovintuvą, kuriam reikia 14 kWh elektros energijos, kad būtų „išpūsta“ viena kilovatvalandė karšto oro energijos. Per daugelį metų atliekant gausybės kompanijų inžinerijos tvarumo tyrimus, vis dar pastebime, kad veikiama pagal tuos pačius energijos švaistymo principus“ , - apie įmonėse pro pirštus praleidžiamas ekonomikos ir ekologijos problemas kalbėjo svečias.

A.Skalegard pateikė akivaizdų energijos švaistymo pavyzdį, kai po inžinerijos tvarumo audito vienoje įmonėje paaiškėjo, jog joje oras patalpoms buvo šildomas elektra, o kitoje įmonės vietoje - dirbtinai šaldomas, nes temperatūra patalpose buvo per aukšta. Eksperto teigimu, tai inžinerinis nesusipratimas. Kad tokių energijos švaistymo atvejų ir nesusipratimų būtų kuo mažiau - vienas iš pagrindinių tarptautinės inžinerinių sprendimų kompanijos SWECO uždavinių. Kompanijos  tvariosios inžinerijos ekspertai siūlo pritaikyti inžinerinius sprendimus taip, kad jie būtų ekologiški, ekonomiški ir socialiai naudingi.

Lietuvai energijos taupymas tapo ypač svarbus uždarius Ignalinos atominę elektrinę.  Iki šių metų Ignalinos reaktoriai šaliai tiekė apie 70 proc. elektros, o dabar pagrindiniu jos gamintoju tapo gerokai brangesnė  „Lietuvos elektrinė“. Šiai Elektrėnuose esančiai jėgainei talkina keletas kitų miestų dujomis ar kitu kuru kūrenamų elektrinių, taip pat keletasa alternatyvios energijos gamintojų, be to, elektra importuojama.

Šiemet Lietuvai reikės apie 9,1 teravatvalandžių (TWh) elektros energijos. Skaičiuojama, kad nuo 2010 metų sausio 1 d. elektros tiekimas ne iš Europos Sąjungos valstybių - Baltarusijos, Rusijos, Ukrainos - gali siekti iki 11 TWh, iš Skandinavijos šalių, Estijos, Latvijos - iki 4,6 TWh. Lietuvos gamintojų potencialas siekia iki 8 TWh elektros energijos, iš jų iki 3 TWh pagamins „Lietuvos elektrinė“, daugiau nei 1 TWh - šalies šiluminės elektrinės. Iš atsinaujinančių šaltinių - hidroelektrinių, vėjo jėgainių - numatoma gauti tik 0,35 TWh elektros, be to, ji gerokai brangesnė, todėl dotuojama valstybės.

Lietuvoje vis dar daug energijos iššvaistoma dėl senų neapšiltintų daugiabučių. Lietuvos šilumos ūkis labiau decentralizuotas nei kita energetika, tačiau jis labai pririštas prie importuojamų dujų ir mazuto.


Šiame straipsnyje: elektraelektros suvartojimas

NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių