Lietuviai skolintis nebijo

Brangstantis pragyvenimas bei didėjančios išlaidos neatgraso šalies gyventojų nuo galimybės skolintis. Vis daugiau jų drąsiai ima bankų suteikiamas kredito korteles.

Turi tikslą

Anot „Hansabanko" vartojamojo finansavimo departamento direktorės Loretos Lapinskaitės, nors pastarąjį pusmetį gerokai sumažėjo išduodamų būsto paskolų skaičius, vartojamojo finansavimo rinka šalies bankų sektoriuje vis dar augo.

Tačiau gyventojų įpročiai, renkantis ir naudojant vartojamojo finansavimo produktus, net ir augant rinkai, išliko gana stabilūs. Jau kelerius metus gyventojai vartojamojo finansavimo produktus naudoja tiems patiems tikslams: kredito korteles - kasdieniniams vartojimo poreikiams patenkinti, o vartojamąsias paskolas - stambesniems pirkiniams įsigyti.

Išanalizavus kelerių metų tendencijas pastebėta, kad kredito kortelių turėtojai dažniausiai jas naudoja atsiskaitydami už pirkinius prekybos centruose, vaistinėse, degalinėse, įsigydami kelionių bilietus. Apie 41 proc. gyventojų vartojamąsias paskolas ima norėdami susiremontuoti būstą, 27 proc. - naudotam automobiliui įsigyti, 22 proc. - kasdieninio vartojimo reikmėms finansuoti. Likusieji perka naujus baldus bei buitinę techniką.

„Iš tiesų pinigus dauguma klientų skolinasi žinodami, ką su jais nori daryti - dažniausiai naudingiems daiktams įsigyti. Tačiau pastebėjome, kad pagal amžių skiriasi ir vartotojų poreikiai. Asmenys iki 30 metų vartojamąją paskolą dažniausiai ima norėdami įsigyti automobilį, o vyresni klientai skolinasi būsto remontui. Kelionėms paskolas ima nedaug žmonių - gal tik apie procentas jų", - patikino L.Lapinskaitė.

Populiarėja kredito kortelės

Pastaruoju metu, anot L.Lapinskaitės, vis daugiau šalies gyventojų įsigyja kredito korteles. Jos turimais duomenimis, 2007 m. pirmąjį pusmetį išduodamų kredito kortelių skaičius šalyje išaugo 13 proc., o šiemet - 23 proc. Iki šių metų birželio 30 d. tūkstančiui gyventojų teko apie 123 kredito kortelės. O atitinkamu laikotarpiu 2006 m. tūkstančiui šalies gyventojų jų teko apie 51.

„Spartų išduodamų kredito kortelių skaičiaus augimą lėmė ne tiek galimybė pasiskolinti lėšų, kiek kitos kredito kortelės funkcijos, tokios, kaip galimybė rezervuoti viešbučius, įsigyti prekių internetu bei noras naudotis kitomis paslaugomis. Paprasčiau tariant, kreditinės kortelės Lietuvoje jau tapo savotišku komforto garantu, ypač vykstantiems į užsienį", - įsitikinusi L.Lapinskaitė.

Pašnekovės tvirtinimu, kredito kortelių populiarumas auga ir daugelyje ES šalių - daugiausiai jomis naudojasi Didžiosios Britanijos, Danijos bei Vokietijos gyventojai, mažiausiai - Čekijos.

Skolintis patariama ne visiems

Visgi, pasak ekspertės, šalies gyventojai ne visada įvertina ir skolinimosi tikslą, ir planuojamą skolintis sumą. Anot jos, svarstyti paskolos galimybę verta tik tuomet, kai planuojamas įsigyti daiktas iš tiesų sukuria pridėtinę vertę jo savininkui.

„Kiekvienas svarstantis apie galimybę pasiskolinti turėtų įvertinti ne tik palūkanų normą, bet ir kitas sąlygas bei su paskolos gavimu susijusius mokesčius. Siekiant kuo geriau įvertinti savo finansines galimybes ir apskaičiuoti vartojamosios paskolos galutinę sumą, rekomenduojame žiūrėti į metinę paskolos grąžinimo normą. O jau pasiskolinus būtina išmokti valdyti savo pinigus. Pastebėjome, kad kartais ne visi sugeba juos skaičiuoti: dažniausiai gyventojų įmokas bankams vėluojamos grąžinti sausio, liepos bei rugppjūčio mėnesiais. Būtent tuomet, kai gyventojų išlaidos padidėja", - pabrėžė L.Lapinskaitė.

Anot jos, skolintis verta tuomet, kai planuojama investuoti į mokslą, ekonomiškesnio automobilio įsigijimą bei norint renovuoti būstą. Tokiems pirkiniams, kaip kelionės, gimtadienio pobūviai ar naujesnis televizorius, bankininkai rekomenduoja susitaupyti reikiamą pinigų sumą, nes tik tokiu atveju apie pirkinį primins geri įspūdžiai, o ne finansiniai įsipareigojimai bankui.