Lietuviai pesimistiškai žvelgia į ateitį

Pagrindine šalies problema 64 proc. Lietuvos gyventojų laiko nedarbą. Darbo vietų stygių labiausiai problematišku mano esant ir dauguma Europos Sąjungos (ES) gyventojų.

Kaip rodo trečiadienį paskelbta Eurobarometro apklausa, nedarbą pagrindine šalies problema vadinančių lietuvių skaičius nuo praėjusių metų pavasario išaugo 9 procentiniais punktais.

Beveik pusė (49 proc.) gyventojų pagrindine šalies problema mano esant šalies ekonominę situaciją - jų skaičius padidėjo 1 punktu. ES taip manančiųjų yra 40 procentų.

2 proc. apklaustų lietuvių įsidarbinimo padėtį šalyje laiko gera, 22 proc. mano, kad ekonominės krizės poveikis darbo rinkai jau pasiekė aukščiausią tašką, o 74 proc. yra įsitikinę, kad blogiausia dar laukia ateityje. ES šie skaičiai siekia atitinkamai 13 proc., 38 proc. ir 54 procentus.

Vertindami Lietuvos ekonominę padėtį gera ją laikė 5 proc. lietuvių, pavasarį palankiai šalies ekonomiką vertino 8 proc. respondentų. Latvijoje ekonominę šalies situaciją gera laikė 3 proc. (pavasarį - 2 proc.), Estijoje - 22 proc. (pavasarį - 20 proc.) gyventojų. ES vidurkis šiuo klausimu rudenį siekė 23 proc., pavasarį - 20 procentų.

Artimiausi 12 mėnesių, 55 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų nuomone, bus blogesni, 14 proc. mano, kad artimiausi metai bus geresni, 28 proc. įsitikinę, jog jie bus tokie patys.

Palyginti su pavasariu pablogėjo ir lietuvių namų ūkių padėties vertinimas. Pavasarį manančiųjų, kad situacija gera buvo 52 proc., rudenį - 48 proc. Latvijoje šis rodiklis nepasikeitė ir liko ties 46 proc., Estijoje taip pat pablogėjo - nuo 72 proc. iki 68 procentų. ES vidurkis sumažėjo vienu procentiniu punktu iki 64 procentų.

57 proc. apklaustų lietuvių teigė, kad dabartinė padėtis jiems neleidžia kurti ateities planų, jie gyvena šia diena, 30 proc. sakė žinantys, ką veiks per artimiausiu šešis mėnesius, 13 proc. tvirtino turintys ilgalaikę perspektyvą.

Dauguma (42 proc.) apklaustų Lietuvos gyventojų mano, kad kovojant su krize parama turėtų būti nukreipta mažoms ir vidutinėms įmonėms, 26 proc. mano, kad paramos reikia bedarbiams, 20 proc. - skurdžiausiems, 19 proc. įsitikinę, jog reikia garantuoti sveikatos priežiūros paslaugas, 16 proc. nuomone, kovojant su krize investicijos turi būti nukreiptos į švietimą ir mokslinius tyrimus.

Paklausti, kuri iš struktūrų geriausiai geriausiai tvarkosi su ekonomine ir finansine krize, 26 proc. Lietuvos respondentų nurodė ES, 17 proc. - ekonomiškai pajėgiausių valstybių dvidešimtukas (G20), 14 proc. - šalies Vyriausybę, 13 proc. - Tarptautinį valiutos fondą, 10 proc. - Jungtines Amerikos Valstijas.

Apklausa atlikta 2009 metų spalio-lapkričio mėnesiais, jos metu apklausti 1023 Lietuvos gyventojai.